Skamba truputį nostalgiškai (pripažinkime, Noro siūlai buvo EPOCHA!), o ir ne visai tiesa, nes dar yra tiek vienų, tiek kitų šiandien demonstruojamų siūlų turim, o kad pasirinkimas nebe toks didelis, gal ir ne taip jau blogai – kiek iš mūsų skundėsi, kad taip sunku iš gausybės išsirinkti 🙂 ? Tai mes stengiamės visomis kryptimis Jums gyvenimą palengvinti ;)) .
Dovilės pasirodymo tęsinio (ar biso? 😉 ) aš dar tikiuosi, nes net neabejoju, kad mezgėjų podėliukuose reikalai yra daug geresni nei MZ. Bet tokie ypatingi finaliniai akordai, kuriuose susilieja dvi ryškios kūrybinės asmenybės, yra pabaigos, žadančios naują pradžią, šventė.
Jokių gatavų receptų čia nerasite – Dovilė žaidžia siūlais ir formomis, kurdama savo viziją. Storesnis, mėlynas, žaidžia ryškiais toniniais plėmais ir labai išraiškingais spurgeliais. Noro spalvos gilumas ir turtingumas suteikia grafinei kompozicijai tapybiško žavesio.
Antras megztukas yra tikras juvelyrinis šedevras – mezginiuose atsispindi ir kita Dovilės kūrybos pusė. Du pusiau vienspalviai Noro siūlai nukeltų akių rašte mirga ir virpa visais savo turtingais atspalvių niuansais. Į kompaniją įsijungia ir subtilus pritaikytas tvidas , o viską apvainikuoja pumpurėliais prasprogęs kraštelis ir našlaitėmis sužydusios sagutės tarp tvido rombų – lyg tarp tvoros pynučių.
Abu megztukai megzti Dovilės Žydelienės. Mėlynas taškuotas megztas iš Noro Kabuto fine 274 ir 280, Drops Cotton Merino 16. Rausvasis megztukas megztas iš Noro Flower Bed 38, 38, Isager Tweed (Moss, Winter Gray), sagos – Union Knopf.