Nauja karta

Mezgimas ir nėrimas vis rečiau dėstomi mokykloje, nebemokinami vaikai ir namie, nes o kam, ir taip užsiėmę labai visi, ir ta karta, kuri buvo ir mokinama, ir priversta rankdarbiauti dėl totalaus rūbų (ir visko kito) trūkumų, dažnai padejuodavo, kad šis amatas taip ir mirs su jais, jaunimas nebesidomi, nebeužsiima, nebemoka. O paradoksas! Neatbaidyti mokykloje (kiek močiučių ar mamų numegztų kojinių su šalikais buvo mokytojams dėl pažymių pristatyta 😉 ), išlaukę tinkamo momento, jauni žmonės atranda siūlus, vąšelius, virbalus ir adatas ir imasi to su dideliu entiuziazmu. Pasimokyti yra iš kur (jei ne močiutė ar mama pašonėj, tai internetas visada padės), priemonių ir medžiagų gausa ir prieinamumas beribiai, o susiformavusi virtuali (daug kur ir reali) bendraminčių bendruomenė pakursto entiuziazmą, pasiūlo idėjų ir palaikymą. Vis mažiau bedarydamas realių dalykų savo rankomis, žmogus ilgisi to tikro veiksmo, matomo rezultato, ir nors mezgantys žmonės nešališkai džiaugiasi, kad jaunimas renkasi virbalus ir vąšelį, o ne pjūklelį ar kaltuką (renkasi turbūt ir juos, tik gal ne taip masiškai), labai suprantamas susidomėjimas tekstile. Rengiames visi ir visada, rengtis išskirtinai, įdomiai, originaliai ir gražiai nori visi ir pačiam pasidaryti dažnai tėra vienintelis būdas to pasiekti prieinama kaina ir aukštos kokybės rezultatu.

Tokia ilga džiaugsminga įžanga prieš pristatant Vaidos dukters Monikos nertą pledą, kuris man sukėlė turbūt nemažiau džiaugsmo nei mamai – nors pats moki tą padaryti ir nemanai, kad tai yra raketų mokslas, pamatyti savo vaiko rankomis sukurtą daiktą yra toks labai nemenkas stebuklo jausmas 🙂 . Net jei ir pats apdovanotas visapusiškais talentais ir supranti, kad vaikas ir užsikrėsti, ir paveldėti juos ir tavęs galėjo 😉 .

Stebuklas net ir nedidelis daiktas, o čia visas didžiulis pledas! Tokio baidosi net ir patyrusios mezgėjos… Vaidos namuose pledai iš estiškos vilnos yra seniai mylimi ir labai naudojami, bet nusinerti pačiai savo, įspūdingo dydžio ir labai efektingos formos, yra jau visai kitas lygis!

Estiška vilna tokiam reikalui ideali – lengva, šilta, skalsi ir puri. Dvigijė nėra stora ir virbalais megztas pledas būtų toks prie plonesnių, bet vąšelis suteikia tekstūros ir storio, o spalviniai perėjimai lyg specialiai sukurti spinduliuojančios žvaigždės motyvui išryškinti.

Epinis nėrinys, labai tikiu, įkvėpsiantis Moniką tolimesniems pasiekimams, nes rūbai dažnai išeina iš mados greičiau nei susidėvi, o su meile prižiūrimas pledas gali būti įtrauktas į testamentą ;). Jis tarnaus ilgus metus, šildys ir gaubs, ir nuolat būdamas šalia kasdien tau primins, kad jei galėjai nunerti tokį daiktą, tai gali laaabai daug!

Monikos Misiuk nertas pledukas ir nuotraukos. Siūlas – estiška vilna Aade Long artistic 8/2. Pledas nertas pagal pamokas čia.

Naujienos iš Estijos

Senokai pas mus nebuvo siuntos iš Estijos, tai dabar atvažiavo gausi ir graži kaip reta. Pradedam nuo storiausių – Aade Long 8/3 (100% vilna, 100 g ~ 265 m). Siūlas rimtas, šiltas ir labai tikras – ne vasariniams topams, tas tai tiesa, bet šiltam pledui, pirštinėms, liemenėms ar megztukui ateinančiam sezonui yra tobulas, kaip ir šios vasaros orai mzgimui, nevarginantys karščiais. Iš jo dabar smagu megzti, o atvėsus – nešioti ir džiaugtis 🙂 .

Šio siūlo lentynos ir taip nebuvo tuščios, todėl pridėjus naujai atvykusias spalvas, MZ rasite tikrai smagų spalvų pasirinkimą:

Labiau už visas spalvas mezgantys žmonės pasigedo natūralių nedažytų atspalvių, tai dabar labai džiaugiamės balta ir net trim pilkais atspalviais.

Trigijė estiška vilna paprastai būna tik vienspalvė, bet pasitaiko retų išimčių, kai šis siūlas nudažomas firminiais švelniais ilgais perėjimais. Paprastai tai būna koks nestandartinis spalvynas ir vienas toks atkeliavo kartu su glėbiu vienspalvių.

Estiškos vilnos kol kas nėra internetinėje parduotuvėje, todėl jei kuo susigundėte iš nuotraukų ir neturite galimybės atvykti patys, skambinkit ar rašykit, viską išsiųsim 🙂 .

Kihnu Eva

Vežtis suvenyrus siūlų pavidalu nėra man pirmiena, bet tikrai ne visi jie virsta nešiojamais mezginiais, bent jau ne visi tuojau pat. Pastaruoju metu stengiuosi mažinti ir tokių suvenyrų kiekį, nes vien MZ lentynose manęs dar laukia daugybė neištyrinėtų siūlų, bet kai lankėmės Kihnu saloje Kolde ūkyje su būriu mezgėjų, tai ar įmanoma atsilaikyti pagundai?

Rinkausi baltas ir tamsiai rudas sruogas neturėdama jokio aiškaus plano, ką darysiu (tai paėmiau tiek, kad visokiems planams užtektų 😉 ), bet kadangi galvoje seniai jau sukosi tokio plataus susegamo naminio megztinio su patogiomis kišenėmis idėja, tai ir nusprendžiau, kodėl juo nepavertus savo estiškų suvenyrų?

Visada mylėjusi melanžus, sudėjau kartu dvi dvigijes sruogas, natūralią tamsiai rudą ir baltą. Panašius megztinius turėjau nuo pat paauglystės, tik jie buvo mezgami iš lietuviškos vilnos. Dabartiniam variantui ne tik vilną pasirinkau užsienietiškų avių, bet ir modelį, kad pačiai nieko skaičiuoti nebereikėtų (paskutinis punktas nepasiteisino, teko paardyti ir pasiaurinti). Vieninteliai (be skaičių) mano pakeitimai buvo įleistos kišenės ir ripsinis kraštelis su I-cord juostele, nes labai jau nenorėjau primezginėti jį po visko.

Tokiam ryškiam grafiškam melanžui buvau sugalvojusi prisitaikyti labai ryškias įvairiaspalves senovines sagas (tokias, kurios aiškiai senos, bet dar ne visai vintažinės, iš mano mamos sagų dėžutės), bet kažkaip pabaigus ir dėliojant jas spalvotas variantas nelipo, todėl išlaikiau pradinę skirtingų sagų idėją toje pačioje spalvinėje gamoje.

Prie siūlų nurodau Aade Long pavadinimą neatsitiktinai. Tai yra pagrindinis fabrikas, aptarnaujantis visus Estijos vilnos augintojus ir gamintojus. Tu atveži savo avyčių vilną ir jie ją paverčia siūlais. Lygiai tokio pat storio, kaip ir mūsų MZ lentynoje esanti 8/2 storio vilna. O kadangi natūralių spalvų vilną fabrikas iki šiol gamina iš estiškų avių, tai tokią pačią rasite ir pas mus, gal iš tos pačios salos, gal iš kitos. Man tiesiog truputį labiau pasisekė – mano vilna nėra šiaip estiška, ji turi Maijos ranka ant etiketės užrašytą Kolde ūkio vardą.

Megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, modelis – “Eva Cardigan“.

Entrelac žaidimų aikštelė

Kalbėdama apie drabužius, Jolanta džiaugiasi neutraliu, vienspalviu garderobu, kur viskas dera prie visko ir galvos sukti nereikia, bet jos pačios mezginiai yra taip toli nuo tų beveidžių unifikuotų drabužių, jie tokie ryškūs, visada labai originalūs, įdomių technikų bei konstrucijų ir visuose labai ryškus jos individualus braižas – kūrybingumas vienareikšmiškai laimi prieš praktiškumą ;).

Šiandieninis megztinis megztas ne vakar, bet net mums nematytas. Jolanta kažkada nusipirko estišką pereinamų spalvų dvigiję vilną ir… pasileido plaukus. Tai, kad sruoga yra pačių neutraliausių balta-pilka-juoda atspalvių, megztinis toli gražu ne neutralus, atvirkščiai – ryškus ir išskirtinis.

Pereinamų spalvų siūlai yra tam tikrai iššūkis – nepaisant spalvų dailumo, jei megsi tiesiai negalvodamas, turėsi pereinamų spalvų horizontalias juostas, kas ne visuomet yra pageidautinas rezultatas. Apžaisti tuos perėjimus savo idėjai yra rimta ir labai įdomi užduotis. Jolanta pasirinko stambų entrelac, kuris ir spalvas suskaido, ir kuria rūbo kontrukciją – trikampę iškirptę, reglano liniją. Ramiam balansui rankovės numegztos lygiai, o kūno kvadratėliai užtai patys įvairiausi. Skirtingų spalvų ir skirtingų raštų, prie kurių priderintos ir to paties neutralaus kolorito turimos atsargos. Tinka viskas, kas yra tarp juodo ir balto, o žaidžiant skirtingais raštais, bet koks kitoniškumas įneša tik papildomo įdomumo ir žaismės.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš pereinamų spalvų estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €