-Dienoraštis – Puslapis 35

Susagstomas megztukas

2026-03-20

Tai prašom vakarykštės fotosesijos antrą dalį – kita Jolanta nusimezgė naują susagstomą megztuką artėjančiam šiltam sezonui – kad patogu ir švelnu būtų sluoksniuoti bei elegantiška apsišiltinti.

Jolanta pasirinko visišką klasiką – trikampė iškirptė, labai subtili neutrali spalva, priderintos sagutės, statytos rankovės. Bet ne viskas taip paprasta, kaip skamba iš pirmo žvilgsnio (nors net ir tą “paprastą” gerai padaryti yra ohoho kiek reikalų!). Rankovės yra statytos, bet mezgamos kartu su kūnu ir nugaros pusėje esančia peties linija. Užsegimas tamprus, dvigubas, kad tikrai būtų savo vietoje visą laiką. Rankoves ji siaurino jau anksčiau išbandytu būdu – atrodo puikiai ir negresia nedailus kalnelis alkūnių vietoje.

Ir stulpelio Jolanta nesibaido – greičiau stulpelis ims bijoti patyrusios mezgėjos. Iš kašmyro ji mezga daug ir seniai, todėl atsitaiko tankumą, reikiamą akių skaičių ir tinkamus virbalus, tad stulpeliui nepaliekama nė menkiausios abejonės, kas čia bosas 😉 .

Apie spalvą. Kai atvažiavo antrasis kašmyro papildymas, spalvų parduotuvėje atsirado 78, nuodėmė skųstis pasirinkimu. Ir ką jūs sau manot, šitą spalvą dar iš dėžių išsidalino dvi mezgėjos, todėl šis įrašas, tikiuosi, netrukus turės pratęsimą iš kitos spintos 😉 . Kai rašiausi, iš kokios spalvos megztas Jolantos megztukas, abi juokėmės, kad “iš tos, kurios nebėra”. Kai visos kitos yra! Sunkiai nufotografuojama, labai subtiliaus virpančio margumo. Labai laukiu kitos dėžutės istorijos 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Cardiff Cashmere Classic 6/28 307.

Išmoningas sprendimas

2026-03-192026-03-19

Kašmyras artimiau su juo nesusipažinusiems skamba kaip pati didžiausia prašmatna, kokia tik gali būti mezgimo pasaulyje, ir tai yra tiesa, jei nekreipsim dėmesio į super retus gyvūnus ir jų aukso vilną. Jis yra vienas pačių švelniausių pluoštų, šiltas, prabangiai atrodantis, labai legvas, turintis subtilų pūkelį. Tik kaip ir visi medaliai, šis taip pat turi antrą pusę – kašmyras yra gležna gėlelė ir prastai laiko formą, todėl paprastas stulpelis megztinyje gali kelti iššūkių, nes jis visai nenorės elastingos vilnos pavyzdžiu nieko traukti ar tvirtai laikyti.

Visi minusai yra požiūrio klausimas, apsisuksi ir turėsi toje pačioje vietoje pliusą 😉 . Jei paprastas stulpelis nėra pati geriausia opcija, tai įjungiam kūrybingumą ir ieškom tokių kraštelių, kuriems reikėtų švelnumo, dailaus kritimo ir subtilios efemerijos.

Pažiūrėkite, kaip išmoningai Jolanta išsprendė šią problemą raudoname megztuke – rankovės ir megztinis baigiasi stulpeliu, bet ne tuo tradiciniu, sutraukiančiu, o išplatėjančiu. Tai, kad paprastas stulpelis taip ir taikosi išsiplėsti, tokiame variante yra tik pliusas – kuo daugiau jis plėsis, tuo turtingesni “raukinukai” taps. Tuo pačiu stulpelis neleidžia mezginiui riestis ir suteikia grafiškumo bei tvarkos šiaip jau tokiai vėjavaikiškai ir romantiškai detalei.

Kitam kašmyriniam megztiniui Jolanta sugalvojo naują būdą su juo susidraugauti. Krašteliai neturi jokio stulpelio, o nesiraito dėl labai gudrios ir tik labai akylai akiai matomos detalės – pačios apačios apnertos pynutės juostele, tokią techniką naudoja detalių sujungimui vąšeliu. Nesimato jo apnėrimo, bet kraštas tvirtesnis ir savo vietoj. Kur vąšelį pastebėsit, tai kaklo apdailoje – nėrimo derinimas su virbalais yra Jolantos firminio stiliaus bruožas.

Siūlų užteko ir tokia nemenkai skarelei – prie megztuko dengia kaklą, kai norisi jį pasaugoti, o ir visur kitur tokia spalva bus vietoje.

Jolanta taip rūsčiai į mane žiūrėjo, kai fotografavau raudoną megztinį, tai su pilku liepiau šypsotis. Antrą megztuką fotofrafavom kartu su kitos Jolantos premjera, tai juokėsi abi, nereikėjo raginimų. Todėl ryt, turbūt jau numanote, bus kašmyrinis tęsinys 🙂 .

Jolantos Vainutienės megzti megztukai iš Cardiff Cashmere Classic 6/28 517 ir 519. Skaros modelis – “Sophie Shawl“.

Ryški skara

2026-03-182026-03-18

Šita intensyvi mėlyna yra tik portugališko moherio kolekcijoje ir niekaip nepasakyčiau, kad ji ten guli nepastebėta. Atvirkščiai, šviečia ir kviečia, kartais garsiau už jų firminius neonus, nes juos nešioti reikia ir drąsos, ir tam tikro stiliaus, o ši intensyvi mėlyna yra idealus kompromisas spalvas mylinčiam žmogui – akių nedrasko, bet yra SPALVA!

Tomas spalvas mėgsta ir naujai skarai anglišku stulpeliu prie ryškios mėlynos parinko kontrastingą baltą siūlą, kad šis pabrėžtų raštą ir mėlynumo intensyvumą. Žieminėse nuotraukose skara atrodo kaip iš pasakiškos ledo šalies, su sniego ornamentais ir vingiais, bet sezonams keičiantis, keisis ir asociacijos – jūros bangos, ryškus dangaus mėlis. Nes moherinė skara yra tikrai visų sezonų dalykas – lengva, šilta, jauki ir daili. O dvispalvis angliškas stulpelis su šiuo raštu – pora kaip tvora!

Tomo Karavaičio megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Aurora 01 ir 95, modelis – “Miss B“.

Kalėdinis megztinis

2026-08-182026-03-17

Specialų megztinį žiemos šventėms svajojau nusimegzti jau keletą metų, bet kažkaip laukdavau tos kalėdinės žiemos nuotaikos, o su ja kasmet ateidavo ir stipriai išaugęs darbo kiekis, tik spėk suktis – su bet kokiu megztiniu 🙂 . Praeitų metų rudenį jau buvau apsisprendusi ir dėl modelio, ir net siūlus atsidėjusi, bet kelininkų istorijos – koks siurprizas! – pasikartojo ir aš tuo metu ne tik prie šventinio megztinio, išvis prie mezgimo, net neprieidavau.

O po Naujųjų atsitiko savaitinės atostogos ir aš realizavau tai, apie ką tiek laiko svajojau ir planavau. Ne laiku? Kaip čia pasakius… Po Naujųjų, nepaisant gausaus sniego ir jau pamiršto šalčio, kažkur giliai širdyje jau ateina pavasaris ir man nesinori net jokių žieminių dekoracijų namie, bet megztinį dar smagiai porą mėnesių nešiojau. Buvau sugalvojus jį prie languoto vilnonio sijono, bet šaltis sutrukdė šią idėją realizuoti darbe, o nuotraukoms radom laiko tik kelionėje, prie patogių kelnių, bet riebi raudona varnelė uždėta turbūt kokia dešimtmečiui į priekį 😉 .

Kai aš galvojau apie kalėdinį megztinį, neturėjau mintyse nieko su konkrečia šventine simbolika, ką apsirengtum trumpam laikui tarp Kalėdų ir Trijų Karalių. Norėjau universalaus rūbo, kurį galėčiau rengtis bet kuriuo metų laiku, o žodį “kalėdinis” man čia realizavo raudona spalva – pagrindinė žiemos švenčių paletėje.

Modelį pasirinkau jau kartą megztą, labai norėjosi tokio tradicinio, jaukaus, gal truputį senovinio (prie vilnonio languoto sijono!), nes šitos šventės man yra apie tradicijas ir pastovumą, o ne eksperimentus. Susegamo (parinkau net tokias truputį juokingas medines sagutes su pušies šakele ir kankorėžiu), lyg kokio močiutės megztinio.

Siūlus pasirinkau ne rekomenduotą dizainerės vilną su moheriu, nes norėjau vilnos be moherio, seniai rūpėjo rimčiau išbandyti portugališką Amalia vilną, o ir jos lentynoje radau pačią gražiausią raudoną spalvą.

Retas procesas suteikė man tiek malonumo, kiek šio megztuko atsiradimas. Aš turėjau laiko, niekur neskubėjau, o ir siūlas buvo reto gerumo – pakankamai storas, elastingas, gražiai atskleidė tekstūrinius raštus ir buvo vienas džiaugsmas rankoms. Nusimezgė greitai, net pati nepastebėjau. Labai džiaugiuosi, kad neatidėjau šito reikalo kitoms Kalėdoms – per tą užimtą metą jau turėsiu kuo tinkamai apsirengti 🙂 .

O apatinės nuotraukos – linksmai fotosesijai prisiminti, kaip mane, bijančią aukščio, Kristina mokino užsimerkus atsišlieti į laukan pasvirusį langą.

Megztinis megztas iš Rosarios4 Amalia 37, modelis – “Esther Jacket“.

Ankstesni įrašai