Skubus kojininių siūlų papildymas – pritrūkome pačių pagrindinių spalvų: juosvos ir natūralios baltos. Tokių spalvų Opal uni (75% vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m) atkeliavo pačiu laiku 🙂 , nes spalvas mes mylime, bet neutralius atspalvius dar labiau 😉 .
O prie neutralių atspalvių prisiglaudusi atkeliavo dar viena Opal Hundertwasser (75% vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m) spalva – dabar iki pilnos vilnonės šio dailininko kūrybai skirtos kolekcijos mums trūksta tik vieno atspalvio 🙂 .
Niekas taikliau už pačią Virginiją nepapasakos, kaip gimsta jos kojinės.
„Kiek anksčiau kaltinau rudenį, kad neleidžia ramiai būti, vis maivosi gražiausiomis spalvomis ir lenda į kojines, kad pasirodytų. O dabar neduoda ramybės siūlai. Kai nueinu į mylimiausią ir jaukiausią mezgėjų vietą – spalvoti kamuoliai žiūri į mane, aš į juos. O kaip baigiasi žvilgsnių drama, matosi nuotraukose.”
Simboliška, kad šį kartą susimirksėjęs kamuoliukas vardu Kelrodis. Visiems mums linkiu tokio kelrodžio – į kūrybą, grožį, fantastinę meistrystę, dėmesį kiekvienam darbo etapui (nepraleidžiant paskutinio, tokio pat kūrybinio – įamžinimo) ir unikalų spalvos pajautimą.
Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 2266 kartu su Drops Fabel 112.
Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).
Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: „Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų „kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.
Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.
Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: „Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.
Tuo tarpu tas „visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.
Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir „viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .
Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .
Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.
Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.
Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte „apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.
Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .
Pirmas megztukas megztas Jolantos Žilinskienės iš XL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – „Sophie Scarf„. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.
Spalvoti kamuoliukai, susukti iš iš anksto numegztos ir rankomis nudažytos trikotažinės medžiagos, kuri paskui vėl atgauna savo pirminį siūlinį pavidalą, Schoppel-wolle gaminami dviejų rūšių: kojininiai Wunderckleks (75% vilna, 25% suyrantis poliamidas, 100 g ~ 420 m) ir grynos merino vilnos XL Klecks (100% merino vilna, 100 g ~ 400 m). Šį kartą abu ir atkeliavo, abu to paties spalvyno – Zen šventykla.
Kamuoliukai skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir dažymo žingsniu. Kojininių Wunderklecks siūlų yra numezgama ~ 20 cm pločio juosta (maždaug toks yra kojinės plotis) ir tokia dažoma, taip imituojant spalvų išsidėstymą kojinėse. Grynos merinos kamuoliukų paruoštukas yra du kartus platesnis, galvojant apie rimtesnius daiktus, megztinius, pavyzdžiui.
Kairėje yra kojininė Zen šventyklos versija, dešinėje – grynos vilnos. Taip, visi tie trys kamuoliukai yra ne tik to paties pavadinimo, bet ir tos pačios dažymo partijos – ilgesnis dažymo žingsnis lemia ir jų nevienodą išsiskirstymą po šimtagramines atkarpas. Idealios simetrijos čia greičiausiai nerasite, bet šis siūlas skirtas greičiau gamtos ir tapybos nei simetrijos mylėtojams, pastarųjų laukia tobula pora 🙂 .
