Ko pageidauja šiuo metu absoliuti dauguma moteriškos giminės atstovų iš mezgančių megztinius artimųjų? Kad tik šis nebūtų per mažas ; ). Jokių prigludusių detalių, jokių aptemptų formų!
Ši oversize‘inė tendencija turi savo privalumų – bent jau nereikia tikslių išmatavimų ir nuolatinių primatavimų. Esi beveik užtikrintas dėl galutinio rezultato: per didelis – tai ne per mažas. Prie tokio gerumo tik pora niuansėlių – siūlo didelis megztinis valgo daugiau nei mažas, čia jau paprasta matematika. Ir reikia realiai įsivertinti visas grėsmes – kai megztinis vienodai puikiai atrodo ir ant anūkės, ir ant močiutės, jam gali būti kiek sunkiau pasiekti planuotą nešiotoją ;).
Norėdama megztukui suteikti dar daugiau tekstūros ir apimties iliuzijos, ponia Jūratė pritaikė plonam Isager Tweed netikrą anglišką stulpelį (tai toks raštas, kai vienoje pusėje mezgamas angliškas stulpelis, o kitoje – paprastas; tuo atveju, kai mezgama ratu, abi eilutės mezgamos paeiliui). Dalia įsidėjo šią kitos mezgėjos patirtį į gerų idėjų skrynelę – Isager gaminami siūlai yra jos seni ir nekintantys favoritai ir smagu pamatyti, kokia graži ir netikėta yra šių konkrečių siūlų ir rašto sąjunga.
Abi pusės lengvai skiriasi ir puiku, kai mezginys taip preciziškai atliktas, jog sėkingai gali vilkėti kurią nori išorėje. Ypač puiku, kai pabaigus pasirodo, kad ta, kuri buvo planuota kaip išvirkščia, patinka dar labiau už “tikrą” gerąją… 😉
Jūratės Tamošauskienės megztas megztukas anūkei iš Isager Tweed (Turqouise).
