Virginijos pavasaris

Kol mes su Gitana tvarkingai įgyvendinome Stephen West pavasarinius kojinių modelius (tikrai ne be kūrybiško gatavo šablono panaudojimo), Virginija mezgė savą kojinių kalendorių, kiekvienam mėnesiui po porą, keliaudama vien savo fantazijos, skonio ir labai savito spalvinio jausmo vedama. Prie pavasario poros prisijungė gruodis, nes jis – žydintis, o žiedai, kaip žinia, pavasario – saulės ir šilumos – pranašai 🙂 .

Nelabai net noriu savo žodžiais aplipinti tokius gražius ir savitus vaizdus – ištikimi MZ dienoraščio skaitytojai, neabejoju, atpažins jos stilių, mylimus žakardus ir labai drąsius bei originalius derinius kartu su labai „virginiškomis” nuotraukomis. Tik negaliu susilaikyti nepacitavus Annos Achmatovos eilėraščio iš ciklo „Amato paslaptys”, nes jo antras stulpelis pirmiausia suskambėjo galvoje, kai Virginijos išklausinėjau, iš kokių siūlų kojinės megztos (ji magiškai taip viską supina, kad kartais net man, neblogai pažįstančiai siūlus, sunku išskaidyti tą stebuklą į sudedamąsias dalis). Su visa pagarba siūlų gamintojams, niekas man turbūt neprieštaraus, kad net ir labai gražūs Schoppel-wolle melanžai yra nesunkiai atpažįstami (kaip net ir Wunderckleks spalvynai, nors ir sunkiau), o kalbant apie Drops Fabel pirmas į galvą ateinantis apibūdinimas yra „bazinis”. Nei pati medžiaga, nei juolab spalvinė gama nėra nei įdomi, nei originali, nei labai subtili, tiesiog… bazinė. Bet menui reikia menininko, ne ypatingų priemonių.

Labai nenoriu nieko papiktinti rusų kalba šiomis karo Ukrainoje dienomis, bet ja rašė Anna Achmatova – žodžių iš dainos neišimsi. Pridedu po originalu ir Tomo Venclovos vertimą.

Мне ни к чему одические рати
И прелесть элегических затей.
По мне, в стихах все быть должно некстати,
Не так, как у людей.

Когда б вы знали, из какого сора
Растут стихи, не ведая стыда,
Как желтый одуванчик у забора,
Как лопухи и лебеда.

Сердитый окрик, дегтя запах свежий,
Таинственная плесень на стене…
И стих уже звучит, задорен, нежен,
На радость вам и мне.

Lietuviškas Tomo Venclovos Annos Achmatovos eilėraščio iš ciklo „Amato paslaptys. Kūryba” vertimas:

Ne, man nepridera ginkluotos odės,
Eleginių žaidynių žavesys.
Tegul eilėraštis keistai atrodys
Ir bus – ne kaip visi.


O kad žinotumėt, kur eilės tūno,
Iš kokio šlamšto dygsta jų daigai!
Taip kalas palei tvorą balandūnė,
Geltonos pienės ir dagiai.


Staigus deguto kvapas, piktas šauksmas,
Pelėsiai, sienoj brėžiantys raštus…
Ir eilės, ir aikštingas mano džiaugsmas,
Pradžiuginąs kitus.


Po tokios ilgos įžangos pagaliau laukti vaizdai su autorės pavadinimais 🙂 .

„Gruodžio amarilis”:

„Violetiškai kvepia pavasariu”:

„Mėlynos rožės”:

„Verbų sekmadienis”:

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2429 kartu su Drops Fabel 109, 117. Antroji pora megzta iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2412 (Sakurų žydėjimas) kartu su Drops Fabel 109, 113, 117. Trečioji pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2248 (Bandelė su cinamonu) kartu su Drops Fabel 105. Ketvirtoji pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2248 (Bandelė su cinamonu) ir 2545 (Ankstyvas ruduo) kartu su Drops Fabel 105 ir 108.

1 komentaras apie “Virginijos pavasaris”

  1. Kaip visada Virginijos kojinės visos gražios, turi savo braižą, bet gruodžio amarilis bent man gražiausios. Lauksiu kitos kolekcijos:)

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00