Kur susitinka dvi jūros

Du dalykai nulėmė nulėmė pirmojo šiųmetinio MZ gimtadienio modelio atsiradimą. Pirmas noras buvo rasti dar kokį populiarios nedidelės skarelės ant kaklo variantą, o antrasis – įamžinti savo kelionės įspūdžius į nepaprastą vietą, Greneną prie Skageno. Jo siaura smėlio juosta gali nueiti iki vietos, kur susitinka ir bangas viena į kitą plukdo dvi jūros – Šiaurės (Skagerako įlanka) ir Baltijos (Kategatas).

Pirmiausia į galvą atėjo dviejų atspalvių daniška Spinni vilna (ne paskutinėje vietoje buvo ir jos kilmė – visai netoli šio gamtos stebuklo). Nugalėjo spalvos, jų deriniams (ypač tokiems netikėtiems, kokie gaunasi drauginant skirtingus pereinamų spalvų kamuoliukus) esu seniai ir beviltiškai neabejinga.

Net paprastai dryžuodamas (ar tradicinį baktusą, ar įstrižą tokios trikampės skarelės versiją mezgant) paeiliui du spalvynus, visada gali būti tikras, kad turėsi unikalų daiktą (net jei kitas paims tuos pačius numerius, spalvos kiekviename kamuoliuke kitaip susuktos ir kuri su kuria supuls – tavo burtas), nekalbu jau apie patį procesą, įtraukiantį kaip saulėgrąžos. Kartu tai stipriai išplečia mūsų mezginių paletę – kamuoliukai tie patys, o derinių (net iš tų pačių numerių) variantų – tiek, kiek mezgėjų ir dar daugiau galimybių pavidalu.

Man norėjosi suderinti vienoje vietoje ir gamintojo sumanymą, ir kiekvieno mezgančio savitą versiją. Taip gimė manasis Grenenas, kuriame pažvelgęs į kairę, atpažįsti vieną jūrą Schoppel-wolle kamuoliuką, pažvelgęs į dešinę – kitą, o susitikę viduryje jie susimaišo į kiekvienam mezginiui unikalią kompoziciją.

Viduriukas – kaip ir jūrų pasimatymo vieta – gali būti ramus ir santūrus, gali būti audringas ir dramatiškas. Viską lems, kokius partnerius sąjungai parinksite, koks vėjas pūs ir kaip kamuoliukai vyniosis…

Tikslų aprašymą rasite čia, bet jau iš apačioje nupaišytos schemos patyrusiam mezgėjui greičiausiai viskas bus aišku ;). Iš atskirų kamuoliukų numezgame du trikampius populiariu pastaruoju metu įstrižu konstravimo būdu (du žingsneliai į priekį, vienas – atgal). o kai jau pasiekiame norimą ilgį (jį sudarys abu trikampiai, susijungę smailiuoju galu), paeiliui iš abiejų kamuoliukų dryžuojame vidurinę dalį, kas ketvirtą eilę nuimdami po 4 akis.

Mano skarelė buvo megzta vėlyvą rudenį, todėl ir spalvos tokios – kiek tamsios, gilios, su pro rūką spindinčiais intarpais – lyg akimirkai pasirodęs dangus tarp debesų, aušros pradžia ar uogų brangakmeniai papilkėjusio miško fone. O iš visai galiukų dar atsirado piršinės, taip pat paeiliui (tik kas eilutę, ne dvi) abu kamuoliukus dryžuojant. Tokias galėčiau pakabinti miške ant medžio ir sunkiai nuo rudeninių gamtos dekoracijų jas atskirtum.

Skarelė (ir pirštinės) megzta iš Zauberball100 2229 (Sfinksas) ir 2245 (Sofos kampas), modelis – „Grenenas„.

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00