Rasa kažkada savo kojines buvo dovanojusi vienam labdaros aukcionui ir ta proga kalbėjomės apie kainas. Tokia jautri tema abiems pusėms – ir mezgančiam, ir perkančiam, visi čia turbūt suprantate, apie ką aš. O dar prie visos šitos istorijos yra toks momentas, kad Rasa kojines mezga iš pačių prašmatniausių siūlų, kas taip pat turi įtakos kojinių kainai. Tai yra, turėtų, nes ir be tos siūlų kainos pirkėjo antakiai paprastai pasiekia plaukų augimo liniją išgirdus, kiek kainuoja rankomis megztos kojinės. Tai va – nepaisant tų pačių brangiausių siūlų, Rasa tada sutiko, kad daug (čia iš kitos, nešiotojo, pusės žiūrint), greičiau truputį daugiau galėtų imti tik už kojines, megztas iš… likučių. Nes koks bebūtų prašmatnus kamuoliukas ir kokia pasakiška sudėtis ar dažytojas – genialus koloristas, megzti margas kojines tiesiai iš kamuoliuko gali daug kas (ne taip jau daug kas, bet tiek tos, čia yra veikla suprantama), tuo tarpu kojinės, kuriose suderinti įvairūs galiukai (kad jie gali būti specialiai pirkti, ne esmė 😉 ), yra tai, kas turi didžiausią vertę – UNIKALI KŪRYBA.
Ir antraeilis dalykas, ta kūryba mes užsiimame specialiai, pirkdami siūlų kamuolius ne tiesiogiai tvarkingai porai megzti, o naudoti juos kaip dažus savoms kompozicijoms, ar tiesiog ūkiškai norėdami sunaudoti tikra ta žodžio prasme likučius nuo kitų porų mezgimo (jei nemezgate nuo pirštų iki paskutinio siūlo metro, kaip daro Gražvydė, tai tikrai tų galiukų turite susikaupusių), suderinti visą turimą turtą į vieną unikalią porą yra pats nuostabiausias kūrybinis aktas – tokių kojinių nepakartosi ir jos labiausiai atspindės mezgusio žmogaus talentą ir individualų matymą, o tai yra pats įdomiausias dalykas visose gyvenimo srityse.
Paprastai įrašo apačioje aš visada šalia autorių surašau modelius ir siūlus, iš kurių jie megzti, bet šį kartą leisiu sau išimtį. Ir todėl, kad ne visus siūlus atseku (o ir autoriai taip pat 😉 ), ir todėl, kad numeriai čia nevaidina didelės reikšmės – kiekvieno likučių kolekcija yra individuali. Visus vienija tik kojininiai siūlai, turintys tą pačią sudėtį (beveik), tą patį storį ir specifinį tvirtą sukimą.
Pirmoji Editos pora net neatrodo iš galiukų – visas įterptas spalvotas juosteles labai gražiai apjungia vienspalvis žalias. O juostelėms naudoti margi siūlai labai gražiai jas suskaido – vietoj tvarkingų dryžiukų matome bendrą raštuotą medžiagą.
Ponia Jūratė savo raštuotų kojinių aulams pritaikė broken seed stitch raštą iš vienspalvių siūlų – vienoje poroje šmaikščiai veidrodiniu atpindžiu sukeistas fono ir rašto siūlas. Pėdos megztos lyg ir iš tų pačių spalvynų (atpažįstu Schoppel-wolle Das Paar spalvas), bet nebetaikyti identiškai raštavimai ir pritrūkus, ar prireikus akcento, prie pagrindinio siūlo prisiderina ir lašiukas iš pašalės 😉 – viskas įdomiai ir gražiai kompozicijai. Ir atkreipkite dėmesį į labai neįprastus kulnus!
Juokingiausia istorija nutiko su Audronės kojinės. Vyras paprašė šiltų kojinių – jam tiks viskas, bet kokios spalvos, bet kokie galiukai. Audronė susirado savo spalvotų Drops Delight atsargas ir ėmė dryžuoti netolygiais dryžiais. O kai pabaigusi įvertino rezultatą, kojinės visai nepasirodė „bet kokios” ir juo labiau „trynimui”, o kad didelis dydis, tai ar čia problema stilingam žmogui po namus su kiek didokom pavaikščioti 😉 .
Tai, kad poros numegztos dvi, spėju, vyrui galbūt ir teko kas nors iš tos likučių kūrybos, bet akivaizdu, kad moteriška šeimos dalis abejinga šitokiam grožiui taip pat neliko ;)) .
Pirma pora megzta ir fotografuota Editos Jankevičienės (spėju, Opal uni, Schoppel-wolle Wunderklecks, Opal Schafpate). Kitos dvi poros megztos Jūratės Tamošauskienės (atpažįstu Schoppel-wolle Das Paar, Admiral RDruck, Opal Schafpate). Paskutinės poros megztos Audronės Steponaitienės iš Drops Delight. Visi siūlai – 4 gijų kojininiai.
