Skraistės nuolat supasi ant mados bangų – mūsų, mezgėjų, valioj neleisti joms prapulti iš akiračio, nes tai yra nepaprastai universalus drabužis. Vilkėti jas galima tiek namie, tiek lauke, ant bet kokio kirpimo rankovių, vasarą ir žiemą vienodai. Šaltuoju paros metu jos puikiai tiks dar vienu sluosniu ir ant palto ar striukės – bus ir šilta, ir labai gražu.
Estiška vilna tam tinka idealiai – ji ir lauko sąlygoms atspari, ir yra tiek šilta, tiek labai lengva, kas tikrai sveikintina, turint galvoje, kad skraistei reikia ne taip jau mažai siūlų.
Ponia Aleksandra ne tik pilnai išnaudojo pereinamos estiškos vilnos spalvų gražumą, bet ir labai gudriai apžaidė rankovių galus, juos nedidele atkarpėle susiuvusi. Skraistė nesiplaiksto ir stabiliau guli ant kūno, o prigludęs improvizuotas rankogalis suteikia papildomos šilumos strategiškai jautriausioms vietoms – riešams.
Gali atsiraitoti ir turėti įprasto rankovės formos užbaigimą su atvartu, o gali užleisti ant rankos – bus dar šilčiau, o įstriža linija suteiks elegancijos ten, kur kitu atveju rankovės atrodytų tiesiog per ilgos.
Ir dar miela detalė. Ponia Aleksandra – antras žmogus per visą mano mezginių fotografavimo istoriją, atkreipęs dėmesį į papuošalus prie mezginio (pirmas atvejas tai mane natūraliai terorizuoja 😉 ta prasme ir man tai labai patinka), nes iš tiesų mūsų apsirengime yra svarbu viskas. Atskiros detalės – kaip aktoriai teatre. Kad gimtų spektaklis, reikia apjungiančios režisieriaus vizijos. Mūsų išvaizda – kasdienis pasirodymas kitų akims ir tikri stiliaus meistrai iš jo padaro neeilinę šventę.
Ponios Aleksandros megzta skraistė iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos.
