Suknelės yra nepaprastai patogus rūbas, pritars visos išbandžiusios:). Vienas daiktas – ir derinti tereikia pėdkelnes (vasarą ir tų nereikia) bei batus ir aksesuarus (pagal norą). Megztos suknelės – ne tik labai gražus, bet dar ir labai komfortabilus rūbas. Niekas nespaus, neverš, bus užtikrintai šilta ir jauku.
Gražvydė garantuotai man pritars, nes mezga tikrai ne pirmą suknelę ;). Ir iš estiškos vilnos ne pirmą (dedam jai pliusą). Modelis tas pats, tik pridėta spalvota koketė iš latviškų pirštinių raštų.
Suprantu kai kurių mezgėjų susitraukusį entiuziazmą – progų išeiti darosi vis mažiau, net į tą patį darbą eiti tuoj bus įvykis kaip jaunai mamai į maisto parduotuvę. Bet visi žinom taktiką – fake it till you make it – galim rūbą derinti prie numatytos progos, o galim patys susikurti nuotaiką (darbinę, šventinę, karališką) savo išvaizda ir tada jau visi iš to išplaukiantys jausmai norom nenorom iš paskos atkeliaus. Mane seniau labai pradžiugino Rasa, papasakojusi, kad mezga specialiai namams skirtas sukneles, kad būtų ir patogu, ir gražu. Gražvydės suknelės megztos išėjimui, bet net jei tų išėjimų vis mažėtų ir mažėtų, o pagundų prisipažinti amžiną meilę naminiams treningams (džinsams ar kokiai kitai naminei uniformai) daugėtų, tokia suknelė jau pati iš savęs yra išėjimas – į karališką puotą, kurioje gali suktis kaip princesė, į žiemos šventę, kurioje salės padabintos žėrinčiomis snaigių girliandomis, apsisukančiomis tau apie kaklą, kur tu esi karalienė, valdanti ir nuspalvinanti visas pilkas kasdienybės akimirkas.
Gražvydės Norkienės megzta suknelė iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos ir Drops Alpacos 9021 (raštas). Modelis – “December“.