4 gijų linas – mezgimo zona

Opal yra bene vienintelis gamintojas, kuriantis siūlus pagal žymių dailininkų paveikslų koloritus ir šis pasibaigęs ir vėl atsiradęs Opal Hundertwasser (75% vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m) kamuoliukas šiandienos įraše yra labiau tai priminti, o ne tiek (tik) pranešti, kad šioje kolekcijoje vėl nebėra jokių skylių. Nes siūlai, sukurti pagal šio austrų dailininko paveikslus, yra vieninteliai firminiai gamintojo tokios rūšies, kurių gamyba ne tik nuolat tęsiama, bet ir atnaujinama (ketvirtoji serija, iš kurios yra ir šios dienos herojus, pasirodė vos prieš porą metų). Visi kiti dailininkai sužiba lentynose ir mezginiuose trumpai ir ryškiai kaip meteorai, todėl reikia būti labai mikliems ir labai budriems, kad nepražiopsotumėte. Išimtis buvo padaryta Van Gogh kolekcijai (pakartota antrą kartą), bet ir jos teturime tik dvi likusias spalvas be galimybės pasipildyti.

Tai, kad Hundertwasser kolekcija gyvuoja ir klesti, nėra pretekstas atsipalaiduoti ir tikėtis, kad ji nuolat bus lentynose (gal taip, o gal ir ne), o greičiau eilinis jos pristatymas galbūt dar nemačiusiems tokios idėjos ir priminti žinantiems, kad artėja Kalėdos ir visos kitos progos ir bet kuris menui neabejingas žmogus ne tik apsidžiaugs naujomis gražiomis ir šiltomis kojinėmis (o mezgančiam užteks kamuoliuko su virbalais ), bet tikrai įvertins ir jos spalvinį kontekstą.

P.S. Įvertinkite ne tik rudeniškas spalvas, bet ir jas įkvėpusio paveikslo pavadinimą!

Lietuviškas linas jau senokai viešėjo mūsų dienoraščio puslapiuose, todėl Aušros nuotraukos su nauja palaidine labai pradžiugino. Spėju – sumegzti turėti likučiai. Į tobulą abstrakčią kompoziciją – ryškią, drąsią, spalvingą ir akį traukiančią. Kartu labai praktišką – Aušra lino gerumu turėjo progos įsitikinti ne vieną vasarą.

Man patinka visokie mezginiai, iš galvos ir pagal aprašymus, vienspalviai, margi, raštuoti, bet likučiai ir burtai su jais užima mano širdyje išskirtinę vietą ir naujas Aušros mezginys dar kartą patvirtino tai, ką slapta žino visi menininkai – kuo mažiau priemonių, tuo daugiau kūrybos ir galimybių. Siūlų likučiai skamba ne visuomet patraukliai, o sudedamosios originalios kompozicijos dalys – jau visai kita istorija, tegu ir daiktas iš esmės tas pats.

Kiek sugebėjau įžiūrėti iš nuotraukų, spalviniai blokai jungti ne intarsija (Aušra patvirtino), o greičiausiai primezgimo būdu (tą taip pat Aušra kitą dieną patvirtino), kas leidžia megzti neturint gatavo išankstinio plano ir improvizuojant su tuo, ką turi. Gerų akių plotai ~~įrėminti~~ užbaigti stulpeliu ir perliniu raštu su I-cord juostele, kurie neleidžia kraštams riestis.

Jei kam atrodys, kad plono lino palaidinė – ne rugpjūčio vidurio projektas, tai pasiremsiu Dalia, kuri, perskaičiusi kažkurį mano įrašą apie vasarą be karščių, pasitikslino, ar mes kartais negyvename paralelinėse visatose. Nes jai tai karšta. Labai. Aušra, įtariu, tikrai gyvena su Dalia toje pačioje visatoje, nes abiems ~~stiklinė yra puspilnė~~ dažniau būna per karšta nei per šalta. Ir abi mielai mezga vasarines palaidines, abi yra išbandžiusios beveik visus vasarinius MZ siūlus, gal tik linine dalimi Aušra kolegę nukonkuruotų. Tos visatos gyventojų tikrai šios dienos įrašu nenustebinsiu, o savo, dažniau šąlančių stovyklai primenu, kad:

1) daili plona palaidinė yra nuostabus apatinis sluoksnis permainingiems orams;

2) linas yra labai ilgai gyvenantis, labai tvirtas ir labai malonus kūnui pluoštas;

3) poryt bus kiti metai su kita vasara ir dabar dar turite labai daug šansų atsinaujinti pačiai jos pradžiai;

4) likučiams versti meno kūriniais yra tinkamos visos metų dienos.