Viena koja gyvendama šiltesniame krašte Virginija turės daugiau laiko nešioti lininį nei mes Lietuvoje, bet ir pas mus po truputį situacija keičiasi – patalpos šyla, gyvenimas tampa vis komfortabilesnis, vis mažiau turim galimybių šalti lauke, todėl pluoštai, tradiciškai laikomi vasariniais, vis labiau populiarėja, nes tokius rūbus gali nešioti tikrai ne tik trumpu vasaros laikotarpiu.

Didelė sudėtingų mezginių, komplikuotų raštų kompozicijų, ypač žakardinių, gerbėja, Virginija ir šiam (pusiau)vienspalviam sugalvojo modelį su tekstūriniu raštu ir kiauraraščio bei pynių juostomis priekinio užsegimo kraštuose bei rankovėse. Nemenkas iššūkis, turint galvoje, kad linas – ne vilna, jis nelaiko formos, jo pagrindinė savybė – gražus kritimas. Ir visi pritaikyti raštai išmoningai galvai panorėjus ir įgudusiai rankai paliepus puikiai atrodo tokiame ne visai paprastame siūle.

Virginijos sugalvotas modelis yra ir dailus, ir labai praktiškas – toks megztukas su užsegimu yra idealus rūbas sluoksniavimui, ypač nuolat orams keičiantis.

Virvelės pavidalo linas yra ne tik įdomiai dažytas, bet ir labai malonus prie kūno, todėl toks megztukas – idealus perėjimas prie vilnos saulės nujautrintai odai. Pasarieji mėnesiai pademonstravo, jog toks rūbas praverstų bet kuriame vasariniame garderobe, o jautriam žmogui būtų puiki alternatyva visais metų laikais.

Virginijos Sankalienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle El Linio 2274 ir nuotraukos, apatinių nuotraukų autorė – Dovilė Jakštaitė-Baubinienė.