Mažosios Lietuvos pirštinės su vilnietiška kepure

Eglę šiais metais gyvenimas užnešė į gana toli nuo namų stovinčią galerą – Klaipėdos kraštą. Čia kalba ne apie šiaip apsilankymą, Eglė Klaipėdoje įsijungė į pusmetį trukusį projektą “Amatystė Mažojoje Lietuvoje”, kurio pirmas etapas buvo to regiono pirštinių, užfiksuotų išplaukusioje nuotraukoje rekonstrukcija. Klaipėdos etnokultūros centro vadovės, kolegių mezgėjų ir skaitmenizuotos schemos pagalba remdamasi Eglė ėmėsi kuo tiksliau atkartoti senąsias pirštinės iš muziejinės nuotraukos.

“Visą vasarą darbavausi, o rudenį mano pirštinės eksponavosi tarp kitų, atkurtų pirštinių parodoje Klaipėdos Etnokultūros centre “Adyvių dyvai“.

Pirmose gražiose nuotraukose matote jau baigtinį rezultatą, iki kurio vedė labai nelengvas kelias.

“Kutukai – anksčiau nebandyta technika. 
Virvelės ir juostelė – pakartota.

Kutukai, virvelės ir juostelė – trys naujos technikos įveiktos. Galiu iškvėpti. Kas dar sulaikot kvėpavimą, kai mokotės naujų dalykų?

Mintyju apie Mažosios Lietuvos moterų norą puoštis ir meilę spalvoms!“


“Pradedu detektyvinti kas ten slepiasi toje blausioje muziejinėje nuotraukoje. Rekonstravau formą ir virbalų dydį. Dabar, prie kavos, tikiuosi nušvitimo. Kas ten po spalvotų kilpelių sluoksniu? 

1- toks pats raštas, kaip ir visa pirštinė? 
2 – lygus mezgimas, nes kam vargti, jei vis tiek nesimato? 
3- palengvintas raštas, keisti spalvas kas akį? 
4 – vyšninė spalva, tamsi prie riešo, kad nenusičiupinėtų? 
5 – kuri nors kita spalva, kad būtų stilinga? 
6 – dar koks nors mano neapgalvotas variantas?

Kol kas turiu tik mažą, susisukusį bandymų mazgelį, vakarykštės paskaitos rezultatą. Tikiu, kad sugebėsiu įj paversti į atkurtą, Mažosios Lietuvos pirštinių porą. Lengvi keliai ne mezgėjoms.“

“Antros pirštinės sindromas – 8691 punktas ligų kataloge. Žinau, kad dar yra antros kojinės ir antros rankovės sindromai! Kas patiria požymius?“

Rekonstruoti senieji mezginiai turėjo pratęsimą.

“Antroji “Adyvių dyvai “ projekto dalis buvo sukurti modernų mezginį, panaudojant motyvą, ar elementą iš senųjų rekonstruotų pirštinių. Kokias dvi savaites sukau ratus, tiek miške, tiek galvoje, svarstydamas KOKS tai būtų mezginys (laiko buvo likę ne milijonas, tai apsiribojau mažais mezginiais) ir KAS ant to mezginio galėtų persikelti iš pirštinių. Ir štai, atėjo nušvitimas! Tai bus pirštinių spalvos KEPURĖ, o ant jos tupės visų pirštinėse panaudotų spalvų BUMBULAS!“

Prie sudėtingų raštų ir įmantraus dekoro pirštinių Eglė kepurei pasirinko visai minimalistinį modelį, kurio pagrindinis akcentas tapo spalvotas bumbulas.

“Variacijos bumbulo tema!”

“Kutukus paverčiau šiuolaikiniu bumbulu! Taip bumbulus darydavo mano Močiutė.“

Apatinėse nuotraukose matote Eglės mezginius parodoje ir parodai skirtame straipsnyje. Man taip trūksta tame pačios Eglės fotografijų, bet… parodai greičiausiai reikalinga vieninga stilistika, užtai Eglės Ravelry puslapyje ir IG paskyroje galime pamatyti ir dar vieną, parodos dalyviams neatskleistą jos talento pusę – tokias gražias proceso nuotraukas, kad taip pateiktas joks kelias neatrodo sunkus, tik spalvingas, viliojantis ir užburiantis.

Eglės Lašinskienės megztos pirštinės, kepurė, nuotraukos bei pastabos. Pirštinės yra seno modelio rekonstrukcija, megztos iš Isager Highland (Navy, Moss, Hay, Paprica, Turquise, Wine). Kepurės modelis – “Vilniaus kepurė“, siūlai – Rosarios4 Terra 16.

Annos šiltukas su skara

Anna mezgė šį dailų šiltuką-liemenę dovanų. Toks buvo pirminis planas. Bet siūlų liko ir dar išėjo skara daili skara prie jos 🙂 . Iš Annos pastabos galima suprasti, kad ne tik ji paruošė dvi dovanas, bet abi nukeliavo pas tą patį laimingą žmogų 🙂 : “Abu numegzti iš Rosarios Balada siūlų, kurių turėjo užtekti tik liemenei – kartais mezgėjos apsiskaičavimas išeina į naudą dovanos gavėjai 🙂“.

Geras, madingas modelis (ir dar su tokiu priedu!), idealiai pataikytos sagos, švelnus ir dailus siūlas, labai graži spalva – viskas kalba už labai išskirtinę dovaną. Ją tikrai įvertins ir nemezgantis žmogus, bet aš, mezgantis, negaliu nepastebėti dar vieno, ne visai savaime suprantamo dalyko – pasiektas tokį tobulas meistriškumas, kad daiktas būtų ir unikalus, tau padarytas ir pataikytas, vienas toks, ir kartu padarytas taip dailiai, taip nepriekaištingai, kad namudiniškumo nėra ne tik nė lašo, nė įtarimo!

Lygus, apvalus siūlas – čia jums ne moherinis rūkelis, kuriame viskas taip išplaukę ir meniškai neaišku. Čia viskas aišku, viskas matoma, (o ir šilkas su merinu nėra pati patogiausia medžiaga dėl savo slidumo) ir tai, kas matoma, yra padaryta tobulai!

Annos Dambrauskienės megzta skarelė ir šiltukas bei nuotraukos. Šiltuko modelis – “Lulu Slipover“, skaros – “Poet scarf“; siūlai – Rosarios4 Balada 21, sagos – Union Knopf.

Naujas virusas!

Jau kurį laiką stebėdama kaip mezgėjai eina prie kasos su panašiu į pirmoje Eglės nuotraukoje glėbeliu Drops Snow siūlų, galiu 99% atspėti, ką jie megs. Taip, viruso greičiu išpopuliarėjusias veltas šleputes 🙂 .

Šis siūlas nėra apdorotas prieš vėlimą, todėl skalbimo mašinoje megztas daiktas virsta tokiu storu žavingu veltinuku. Metamorfozė įspūdinga – beveik visų mezgusių nuotraukose užfiksuotas etapai prieš vėlimą ir po. Eglė labai žaismingai pamatavo milžino kojos dydžio mezginio virtimą žmogiškomis šlepetėmis: “3 meškučių ir 1 eglutės dydis po vėlimo susitraukė iki 1 meškučio ir 1 eglutės!“

Šis projektas atneša ir daugiau iššūkių, ne tik vėlimo. Daugelis mūsų jau atpratę mezginius siūti… Cituoju tą pačią Eglę:
“Rezultatas labai džiuginantis. Palų siuvimas labai erzinantis.“

Bet tai, kad šis mezginys taip plačiai pasklido, akivaidu, kad pirmas punktas ryškiai persveria antrą 😉 .

Vėlimas mašinoje yra toks ir prognozuojamas, ir truputį siurprizų pažeriantis dalykas 😉 . Annos nuotraukose žemiau matote dvi poras ne dėl to, kad rikiavosi eilė (nesu tikra, kad nesirikiuoja dabar;) ) , priežastis gerokai proziškesnė – mėlynos šleputės, megztos 43 dydžio kojos savininkui, gavosi… 38 dydžio ;(.

Jokios tame bėdos, aišku, tik gėris – šiltai apdovanoti buvo du žmonės 🙂 .

Vietoj skalbimo 40 laipsnių programoje (1 valanda ir 15 minučių) su rankšluostuku antra pora buvo veliama taip pat su rankšluostuku, bet 30 laipsnių temperatūroje sumažinus laiką (~ 40 minučių). Kolegės patarta Anna dar drėgnas šleputes patempė, paformavo ir… antras kartas nemelavo 🙂 .

O pas Katryną tai iš tiesų rikiavosi eilė – kažkas pamato ant kito kojų, užsimano sau…

Ji dydį atitaikė per du skalbimus. Pirmoje apatinėje nuotraukoje matote šleputę prieš skalbimą (man tai pats įspūdingiausias reginys, sunku patikėti, kad iš tokio monstro virs tokio jaukumo daiktas), antroje – po pirmo skalbimo, trečioje – po antro.

Ir šiltas nukrypimas – Gitanos pora, megzta ne iš Drops Snow, o iš islandiškos Lettlopi vilnos, kuri taip pat puikiai veliasi. Kaip matote iš nuotraukų – ir rezultatas puikus ir labai šiltas 🙂 .

Pirma pora megzta Eglės Lašinskienės, siūlai – Drops Snow 107, 119, 7. Kitos dvi poros megztos Annos Dambrauskienės, siūlai – Drops Snow 106, 66, 22 ir87, 57, 3, 23. Dar kitos dvi poros megztos Kotrynos Boroškaitės iš to paties siūlo – Drops Snow 54, 37, 46 ir 29, 14, 97. Paskutinė pora megzta Gitanos Gricienės iš Istex Lettlopi 9421, 9427, 9434, 867. Modelis – “Sailors Slippers“. Nuotraukos autorių.

Dėkingumo langeliai

Kas mane labiausiai žavi (lygiai taip pat ir glumina bei stebina) Dalios šalike, kad būdamas toks margas, jis yra toks labai išlaikytas, labai stilingas ir labai nešiojamas. Ir nešiojamas ne šiaip spalvų sukūryje gyvenančio žmogaus (tokiam, aišku, kad viskas bus super), o visai santūraus garderobo savininko. Ir bus madingu bei originaliu, bet ne išsišokančiu akcentu. Net ant pilkų Vilniaus skulptūrų jis kaip sava dalis!

Galvoju, gal skandinaviškas modelis? Jie ten tokie prie santūresnių. Bet Dalios spalvos net ryškesnės už originalo, o atrodo dar geriau ir dar… santūriau. Isager moherio kolorite paslaptis? Ar magija Dalios sudėliojime?

Labai efektingas aksesuaras yra iš tiesų gana nesudėtingai padaromas – intarsija megzti stulpelių kvadratėliai. Tik tokia “smulkmena” – pakankamai daug spalvų moherio, kuris jau su niekuo nebededamas, o naudojamas dvigubas, kad ne debesėlis, o visai solidus ir rimtas šalikas būtų. Solidus (stulpelis papildomos apimties suteikia), bet lengvas kaip pūkas – net ir dvigubas moheris sveria dukart “nieko”. Ir labai maloniai šiltas – su tokiu ir šalčiausią dieną jausiesi ne prisitūzijusiu svogūnu, o elegantiškai ir laisvai.

Ir tikrai neliksi nepastebėtas. Kai kas dėl to bijo spalvų, bet ne visai ten šuo pakastas.

Dalios Liepuonienės megztas šalikas iš Isager Silk Mohair E0, 02, 3s, 06, 28, 32, 41, 44, 60, 67, 100; modelis – “Times Square“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €