ŠILTOS PĖDOS – GEROS SAVIJAUTOS GARANTAS

Kuo tradicija ilgiau gyvena, tuo ji tvirtesnė :). Žinoma, pokyčiai reikalingi, be jų upeliai pelkėm virstų, bet iš anksto žinomi pasikartojantys dalykai suteikia musų gyvenimui užtikrintumo ir saugumo jausmą. Su kaukėmis MZ gimtadienio dar nešventėme (ir, tikiuosi, nebešvęsime daugiau ;), bet naujas modelis ta proga – šventa!

Kojinių mezgimas yra didelė mano aistra – ne veltui Kornelija siūlė naujam modeliui būtent kojines. Tik kad numezgus jų kokį melejoną, susigaudžiau, kad jos visos megztos su dideliu įkvėpimu, bet be jokių konstrukcinių atradimų, kuriais galėčiau pasidalinti :(. Užtai ko pasigedau pastaruoju metu (tai yra, mano artimieji pasigedo) – trumpų pėdučių. Jų modelių taip pat visokių yra, ir į šlepučių pusę, ir elegantiškų, vos pirščiukus dengiančių laivelių formos, o kartais tiesiog nuimamas aulas. Man norėjosi tokio aukso vidurio, kad ir šilta būtų, ir patogu, ir neslystų nuo kojos, ir neišlįstų iš daugumo vidutinio uždarumo sportbačių (maniškių linija atkartoja mano nešiojamų bensimonų formą ;)).

Šiame modelyje be praktiškos pusės telpa dvi mano didelės meilės – kojininių siūlų likučiai ir paprastas lygus mezgimas margu siūlu (kiek raštų taikiau, taikau ir tikrai taikysiu ;), kol kas niekas man to paprastumo nenurungė…)

Visos pėdutės numegztos iš vieno mano favoritų kojininių siūlų srityje – Opal. Daugeliui jų užteko to, kas liko nuo kažkada megztos normalios kojinių poros su aulu, kai kurios sukombinuotos iš kelių (apatinėje nuotraukoje du spalvynai naudoti šachmatine tvarka – kam vienoj pėdutėj teko pirštai, kitoj – kulnas). Reta pora iš dviejų identiškų kojinių, nes siūlų specialiai netaikiau, kaip ėjo, taip ir mezgiau – man tokios gražiausios, o simetrijos mėgėjai galės pažaisti :).

Konstrukcijoje jokių amerikų nerasite, nuo paprastos kojinės skirsis tik gilesniu užapvalintu viršutinės dalies iškirpimu ir akių mažinimu pado vidinėje dalyje – tas taip pat prisideda prie išorinės linijos gilesnio iškirpimo ir anatomiškai idealiai prisitaiko prie kelties. Nusimezga jos akimirksniu, lengvai galima koreguoti dydį – truputis siūlų, keli vakarai ir garantuotai turėsite šiltas kojas žiemą, o gal dar ir puikių dovanų po eglute :).

Pėdutės megztos iš įvairių Opal kojininių siūlų likučių, aprašymą rasite čia.

Paslaptingas sodas

Žiemą atšiaurus oras išrengia beveik visus medžius, palikdamas plikas šakas, bet vieno sodo jokie šalčiai nepalies. Močiutės su meile išsvajoto, sugalvoto, po sėklytę akytę išpaišyto ir iš skirtingiausių atspalvių vilnonių kamuoliukų intarsijos būdu išauginto toli gyvenančiai anūkėlei, kad žiema jai būtų šilta ir spalvinga. Ir labai švelni – visas megztukas iš vieno gryno merino :). Vienspalvio ir pereinamų atspalvių – pastarųjų skirtingos kamuoliuko vietos sumaniai išnaudotos visame peizaže labai turtingam gamtos vaizdui sukurti.

Ne paskutinėj vietoj ir žinojimas, kad močiutės darbai bus sutikti su didžiausiu entiuziazmu. Kai iš anksčiau megzto močiutės megztinio iškrito darželyje saga (močiutės parinkta ir įsiūta!), visa grupė šliaužiojo po žemę, kol surado ;). Šį kartą močiutė apsidrausdama paprastesnes išsirinko, bet vargiai tas ką pakeis – viską meilė nulemia ;).

Rimos Kanclerienės megztas megztukas anūkei, pačios užaugintas sodas iš Schachenmayr Extra Merino 00075, Zauberwolle 2307 (Skubos valandos) ir 2357 (Šviesos spinduliai), Edition 3.0 2296 (Angliškas sodas) ir 2298 (Skalbimo diena), WYS Bluefaced Leicester DK  134. Sagos – Union Knopf.

Juodakulnės

Kelioninių mezginių konkursas tęsiasi 🙂 . Gražvydės keliaujančios kojinės, pažymėtos juodos spalvos ženklu 😉 .

“Automobilyje pradėtos kojinės į folkroko festivalį “Mėnuo Juodaragis” Dūburio ežero saloje, o pabaigtos pakeliui atostogų savaitei į Jūrkalnę Latvijoje. Nuotraukos darytos pakeliui namo apsistojus keletui dienų Juodkrantėje. Juodų vietų rezultatas – kojinės juodakulnės 😉 .”

Gražvydės Norkienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Admiral 803 ir 880.

Vakarėjančių debesų mozaika

Nežinau, kaip populiarūs dizaineriai atlaiko tiek daug savo darbų įsikūnijimų – man rodos, turėtų numirti iš laimės, kad tiek žmonių domina ir patinka jų idėjos, kad iš gausios pasiūlos būtent jų sukurtas daiktas pasirenkamas, ar prie to priprantama? Aš esu toje dangiškoje stadijoje, kai tikra ta žodžio prasme mirštu iš laimės pamačiusi savo modelių įsikūnijimus ir Eglės numegztas praeitų metų modelis yra man pati tikriausia MZ gimtadienio (jau šį ketvirtadienį!) dovana 🙂 .

Eglė pasirinko savo siūlų kombinaciją – dramatišką saulėlydžio koloritą. Bet geltona kišenytė saulei leisti liko! :))

“Su užsidegimu pradėtas, bet tamsių gyvenimo aplinkybių atidėtas į šalį, šis nuostabus megztukas sulaukė ir savo mezgimo valandos, ir vakarėjančių debesų fono fotosesijai. Kadangi vakarėjantys debesys labiausiai asocijuojasi su į jūrą besileidžiančia saule, tai ten, Palangoje, ir pasivaikščiojau. Netgi dvi Eglės vienu kadru pasidalino, Žilvinas buvo patenkintas. Vakarėjančios sagos iš Mezgimo zonos. (Iki šiol traktavau šias sagas kaip žaidimą modelinu, bet dabar jau jos turi savo vardą 🙂 ). Su mano diletantišku supratimu apie fotografavimą, pirminis planas buvo nufotografuoti megztinį tiems debesims bevakarėjant, bet supratau, kad tam mobilaus telefono nepakanka. Taigi, atskirai fotografuotas megztinis ir atskirai vakarėjančių debesų mozaika.”

Eglės Lašinskienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Alpaca 3770, 4305, 517, Opal Hundertwasser 3205, Opal Schaflpatte IX 9412 (Piemens lazda). Modelis – “Debesų mozaika“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €