Nežinau, kaip populiarūs dizaineriai atlaiko tiek daug savo darbų įsikūnijimų – man rodos, turėtų numirti iš laimės, kad tiek žmonių domina ir patinka jų idėjos, kad iš gausios pasiūlos būtent jų sukurtas daiktas pasirenkamas, ar prie to priprantama? Aš esu toje dangiškoje stadijoje, kai tikra ta žodžio prasme mirštu iš laimės pamačiusi savo modelių įsikūnijimus ir Eglės numegztas praeitų metų modelis yra man pati tikriausia MZ gimtadienio (jau šį ketvirtadienį!) dovana 🙂 .
Eglė pasirinko savo siūlų kombinaciją – dramatišką saulėlydžio koloritą. Bet geltona kišenytė saulei leisti liko! :))
“Su užsidegimu pradėtas, bet tamsių gyvenimo aplinkybių atidėtas į šalį, šis nuostabus megztukas sulaukė ir savo mezgimo valandos, ir vakarėjančių debesų fono fotosesijai. Kadangi vakarėjantys debesys labiausiai asocijuojasi su į jūrą besileidžiančia saule, tai ten, Palangoje, ir pasivaikščiojau. Netgi dvi Eglės vienu kadru pasidalino, Žilvinas buvo patenkintas. Vakarėjančios sagos iš Mezgimo zonos. (Iki šiol traktavau šias sagas kaip žaidimą modelinu, bet dabar jau jos turi savo vardą 🙂 ). Su mano diletantišku supratimu apie fotografavimą, pirminis planas buvo nufotografuoti megztinį tiems debesims bevakarėjant, bet supratau, kad tam mobilaus telefono nepakanka. Taigi, atskirai fotografuotas megztinis ir atskirai vakarėjančių debesų mozaika.”
Eglės Lašinskienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Alpaca 3770, 4305, 517, Opal Hundertwasser 3205, Opal Schaflpatte IX 9412 (Piemens lazda). Modelis – “Debesų mozaika“.