Pastebite, kaip gyvenime būna – kuo gyveni, tą ir matai aplinkui. Kai augini vaikus, atrodo, visur aplink vien mažyliai, susergi, pamatai, kiek daug ligonių aplink mus yra, ir taip visur. Ilgą laiką ignoravusi vasarinius mezginius, dabar radikaliai pakeičiau savo nuomonę ir man atrodo, kad aplink visų krepšiuose ryškiai padaugėjo vasarai skirtų projektų 😉 . Kiek čia objektyvu (man galvojasi, kad taip), klausimas, gal tik mano žvilgsnis ta kryptimi paaštrėjo, rodos, palaidinės trumpomis rankovėmis ir dažnai iš vasarinių pluoštų staiga užėmė pagrindines roles mezgimo scenoje ir vieną tokių gražių šiandien smagu parodyti 🙂 . O jei prisiminsime, kad tos šiltos Velykų dienos nebuvo visa vasara ir dabar medžių žydėjimo laikas su jam būdingais orais, o ne artėjanti žiema, tai net saldu pagalvoti, kiek daug gražių vasarinių projektų dar mūsų laukia 🙂 .
Megztuko numeracija (ir jo pavadinimas) atėjo iš modelio dizainerės, nes Židronei akys atsivėrė gerokai anksčiau nei man, ir čia tikrai nėra jos antroji palaidinė šiltajam sezonui.
Tiesa, trumpomis rankovėmis originalas pavirto Židronės interpretacijoje (ta proga noriu priminti jau pernai atrastą vasarinių modelių “gaminimo” būdą – tereikia patrumpinti rankoves 😉 ), bet būdama patyrusi mezgėja, ji ne mechaniškai jas baigė megzti norimoje vietoje, bet pakeitė pagrindinį tekstūrinį raštą lygiu ir bandymų keliu įkomponavo trumpų eilių segmentą idealiam kritimui.
Parinktoje medvilnėje raiškiai atsiskleidė pagrindinis raštas ir visos apdailos bei modeliavimo detalės, o lengvas dažymo margumas subtiliai praturtino bendrą paveikslą jokiu būdu nekonkuruodamas su mezgimo tekstūromis.
Židronės Stankevičienės nerta palaidinė iš Rosarios4 Bairro Alto 27, modifikuotas modelis – “Blouse No. 2“.