Taip, Jolantos mezginiai yra kaip Lietuvos orai – visa paletė sezonų su temperatūra pakankamai toli nutolstančia nuo nulio į abi puses. Ryškus megztukas, kurį pati autorė nelabai pagarbiai įvardijo „grybavimui” (nepriimkite šių žodžių tiesiogiai, Jolanta tuo norėjo pasakyti, kad ne „į teatrą”) atsirado tuo pat metu, kaip ir šios dienos herojus – „į teatrą”. Visai kaip mūsų kovo ir balandžio sandūra – žiema su vasara beveik tuo pat metu 😉 .
Labai mylėdama visokius ekstremalius nurautus variantus su daug spalvų ir tekstūrų, negaliu nesutikti su Jolanta, kad būna gyvenime atvejų, kai reikia tokio neutralaus, klasikinio ir pakankamai puošnaus rūbo, tikra ta žodžio prasme tinkančio (beveik) visur.
Ji pasirinko tokiam megztukui prabangų šilko ir moherio derinį – vienspalviame daikte medžiagos kokybė ypač ryškiai matosi. Užsegamas sagutėmis – pačiam universaliausiam pritaikymui, galės būti ir megztiniu, ir švarkeliu, ir užmestuku. Nuleistom rankovėm, tradiciniu apvaliu vidutinio gylio kaklu. Klasikų klasika. Ir truputis pipiriukų – smagios sagutės su juodomis širdelėmis ant lėkštelių su auksiniais apvadėliais ;).
Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Isager Silk Mohair 30 su pridėtu plonu šilku, sagutės – Union Knopf.