Tikrai taip, eilinį kartą pritaru genialiajai Elisabeth Zimmermann, sakiusiai, kad pagrindiniai dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo. Būtent pastaroji aplinkybė nulėmė šios pačios gražiausios mano matytos Riddari versijos atsiradimą. Taip sakydama jokiu būdu nenoriu sumenkinti autorės talento, bet klausimas, ar ji būtų užsiėmusi tokiais šokiais su kardais, jei būtų turėjusi pakankamą kiekį vienos spalvos siūlų pagrindui. Jau pakankamai buvo reikalų viską perskaičiuoti kitam siūlo storiui ir savas spalvas pritaikyti.
Visa laimė, kad net dabartiniais pertekliaus laikais mums, rankdarbiaujantiems, ko nors pritrūksta ir tas trūkumas tampa geriausiu varikliu kūrybiniam motoriukui. Ir gimsta tokie gražūs, originalūs ir nepaprastai skambūs mezginiai.
Gal kam megztukas iš dvigubo Plotulopi siūlo gali pasirodyti vasaros viduryje aktualus kaip slidžių reklama liepos mėnesį, bet pati Ieva, labai mylinti šį siūlą, sako, kad kaime šiluma nė iš tolo nepanaši į kaitrą mieste (labai pritariu!) ir šiltas megztukas nuolat praverčia. Juk tų vakarų, kai jo nereikia, yra metuose tiek nedaug… Išnaudokime juos pasiruošimui – su virbalais :).
Ievos Germanavičienės megztas megztinis ir nuotraukos. Plotulopi 0098, 2023, 9268, modelis – modifikuotas „Riddari„.