Aušros skara ne vieną paliko be žado ir netruko… susilaukti vaikučių ;).
Aišku, į ją panašių, obuolys nuo obels netoli rieda ;)). Tik kad ir panašiausias vaikutis, jis vis tiek bus savita asmenybė – kitose vietose savų spalvų spurgeliai, ir spalvos, tos pačios, bet jau kitaip susidėliojusios…
Žinoma, stebuklingi rankomis dažyti kamuoliukai a priori garantuoja, kad dviejų vienodų mezginių iš jų tikrai nebus, bus panašūs, o kartais net ir ilgai to panašumo gali tekti ieškoti… Bet aš vis žiūriu į Gražvydės nuotraukas ir galvoju, kad taip, kamuoliukai kiti ir spalvos kitokios, bet tas kitoniškumas kažkoks labai asmeniškas. Skara įprastoje Gražvydės aplinkoje Trakuose kaip čia gimus – toks jausmas, kad siūlų kamuoliukas, sukurtas tolimojo japoniško šedevro įkvėptų spalvų, patekęs į mezgančias rankas, iščiupinėtas po kiekvieną akytę, susijungia su iš jo kuriančio žmogaus esatim ir būtent dėl to kiekvienas megztas daiktas – kaip žmogus – yra unikalus ir nepakartojamas.
Gražvydės Norkienės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – XL Kleckse 2433 (Shinkyo tiltas), skaros forma megzta pagal “Arabian Nights“.