Visada aktuali

Nedaug modelių sugeba išlaikyti tokį populiarumą, kad karts nuo karto galima ruošti vien jų naujienų reportažus, bet „Sophie Scarf” yra būtent tas modelis 😉 . Jei spintoje to paties modelio megztinių gal ir nebūtų labai įdomu turėti, tai universalios skarelės kuo daugiau spalvų pasirinkimo, tuo geriau. Juolab, kad reikia jai tiek nedaug siūlų, jog tas begulintis nuo kokio didesnio projekto siūlų galiukas lengvai galėtų būti priskirtas nelabai įkvepiančių likučių kategorijai, o pavirtęs maža skarele, taps labai naudingu ir nešiojamu daiktu 🙂 .

Jolanta, išmezgusi beveik visų spalvų margus Edition 3.0 kamuoliukus, nepamiršo ir vienspalvių variantų. Jos naujienų skyrelyje nauja pora su moheriu – Spinni ir plonas pereinamų spalvų Schoppel-wolle Lace Ball100 siūlas, kuris kaip ir ne vienos spalvos, bet perėjimai jo labai ilgi, o skarelei reikia mažai, todėl rezultatas – labai subtiliai (ne)vienspalvis 😉 .

Bet gražuoliai Edition 3.0 kamuoliukai taip lengvai nepaleidžia – ypač šis, taip daug kam ir prie daug ko tinkantis spalvynas. Jolanta iš jo numezgė tikrai ne pirmą skarelę, bet ši yra pailginta, sukomponuota iš dviejų nepilnų kamuoliukų.

Jau ne kartą rašiau, o mezgantys patys turėjo progų įsitikinti, kokią galią transformuoti mezginį turi moheris. Apatinėje Hanos nuotraukoje – tas pats raudonas Edition 6.0 kamuoliukas, tik visiškai pakeistas pridėto prie jo šiltos rusvos spalvos moherio. Kamuoliuke Hanos laukė siurprizai – nelabai suderintas mazgelis ir netikėtas mėlynos spalvos gabaliukas, bet nuotraukoje matome labai vientisą daiktą: moherio magija? Ir ji nesibaigia spalviniais triukais! „Tas švelnučio katinėlio jausmas prie kaklo – suprantu savo vaiką, kuris net ir stipriai paaugęs niurko katiną vis prikišdamas jį prie veido…„. Beje, nei vieno kamuoliuko Hana nepabaigė – skarelė baigėsi anksčiau. Dar vienas svarus argumentas skarelės naudai – jai tikrai reikia tiek nedaug siūlų, kad dažnu atveju jie būtų nepanaudojamais likučiais.

Moherio pūkas ir Audronės skarelėje veikia kaip magas – prie margos nuo megztuko likusios vilnos pridėti patys įvairiausi moheriniai likučiai, kai kurie vos kelių metrų. Rezultatas – idealiai priderintas aksesuaras. Ir puošia, ir kaklą šildo 🙂 .

Eglė numezgė visą seriją šitų skarelių iš nuostabaus merino vilnos, kašmyro ir šilko derinio ir negailėjo pagiriamųjų žodžių tiek modeliui, tiek siūlui. „Ypatingo gerumo mezginys. Neatsispyriau pagundai numegzti keletą dovanoms. Taip pat turiu pripažinti, kad svarią rolę gerumo skalėje užima siūlai. Kašmyro jaukumas, šiltumas, išskalbus išsiskleidęs pūkelis – tobulos sudedamosios.

Prie trečios skarelės atsirado įrašas: „Modelis toks geras, kad norisi jį megzti begalybę kartų. O gal tik aštuonis.” Jos megztas šias skareles iš tokio pat storio pereinamų spalvų merino vilnos jau matėte, keturios gimė vien iš skirtingų spalvų Cashmere Queen.

Kiekviena skarelė su istorija, su jos mezgimą supusiais vaizdais ir spalviniais sutapimais.

Skarelės iškeliavo dovanų, bet Eglei jos liks vizualinio dienoraščio puslapiuose. „Šalikutis, kuris prisitaikė prie Tenerifės salos juodumų. Juodų alyvuogių, smėlio, žuvų, sepijų paeljos, serpantinų, akmenų, nakties, su kitaip kabančiu mėnuliu. Numegztas prie vandenyno ir net išskalbtas vandenyno balutėje. Sugėręs saulę ir visus ten patirtus nuotykius, išbandymus ir iššūkius.

Kaip matote, moheris yra vienas populiariausių priedų, kai skarelė mezgama ne iš vieno, o iš kelių siūlų derinio – Gitanos moherinė versija su Alpaca:

Joana moherį prie savo margojo kojininio Tropinių žuvelių atspalvio kamuoliuko pridėjo būtent tam, kad jis primaskuotų pagrindinio siūlo ryškumą. Ir nors man to pirminio varianto kaip ir gaila (ir Joanai jis super tiko!), negaliu nepripažinti, kad pridėtas auksinės šiaudų spalvos moheris taip gražiai sulipdė skarelę su jos striuke – nebeišskirsi. Turbūt pastebėjote, kad Joanos skarelė be savito spalvyno dar turi ir savitus galus. Joana – maištinga siela – jau tikrai nesitaikys prie jokių receptų, jei jie netinka jai: „Išėjo per ilga, tai galus nugnybiau. Paprastuoju gnybimo būdu„.

Šios skarelės virusas yra tarptautinis (jei tai būtų liga, būtų tikra pandemija 😉 ) – Agnė mezga savas versijas Vokietijoje 🙂 . Moheris dominuoja – žalsva versija megzta su Drops Baby merinu,

ruda – su plonesniu Merino Land.

Ir be jokio dirginti galinčio pūkelio dukrytei – iš vienos storesnės merino vilnos:

Plonas Merino Land siūlas ir mane suviliojo – aš numezgiau šitų skarelių devynes galybes ir visai neketinu sustoti 😉 . Dažniausiai naudotas riešinėms, šis siūlas man labai patinka ir savo storiu, ir savo merino vilnai ne taip dažnai būdingu stabilumu. Viena pastarųjų mano versijų (ir labai mėgstama 😉 ) – prie vienos spalvos vilnos priderinti perėjimais sudėlioti skirtingų spalvų moherių segmentai.

Paskutinė skarelė nustebino savo akiplėšišku ryškumu net mane pačią, raudoną spalvą mylinčią 😉 . Iki šiol visi mano raudoni atspalviai garderobe buvo tokie gana nuosaikūs, bet naujai atvykusiam aguonų atspalvio Isager moheriui aš tiesiog nepajėgiau atsispirti. Iki tol lentynoje gulėjusi ir visai manęs nedominusi tokia pat skaisti merino vilna iškart susimirksėjo su pasirinktu pūkuotuku ir aš nusimezgiau naują skarelę trumpoms atostogoms Romoje. Kodėl tas miestas manęs paprašė būtent raudonos spalvos, nežinau, bet radau su ja ir prie ko prisiderinti pati, ir eilę pozuotojų nuotraukoms 🙂 .

Pirmos trys skarelės megztos ir fotografuotos Jolantos Žilinskienės, siūlai – Isager Spinni 26S kartu su Isager Silk Mohair 44 ir Schoppel-wolle Lace Ball 100 2261 kartu su Isager Silk Mohair 28, Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema). Skarelė ant sniego megzta ir fotografuota Hanos Namavičiūtės, siūlai – Edition 6.0 2361 (Teta Ema) kartu su Isager Silk Mohair 69. Geltonai juoda skarelė megzta Audronės Steponaitienės Zauberball 100 2403 VItaminas C kartu su neatsekamų numerių tamsiai pilkos ir geltonos spalvų Rowan KidSilk Haze, Drops Kid Silk 02, Isager Silk Mohair 30. Kitos keturios skarelės megztos ir fotografuotos Eglės LašinskienėsSchoppel-wolle Cashmere Queen 7130, 6165, 2965, 9220m. Rausvas šalikėlis megztas ir fotografuotas Gitanos Gricienės, siūlai – Drops Alpaca 3112 kartu su Rowan KidSilk Haze 653. Šalikėlį , kurį demonstruoja besišypsanti šeimininkė, mezgė Joana BartkevičienėSchoppel-wolle Zauberball 1564 kartu su Isager Silk Mohair 63. Kitos trys skarytės megztos ir fotografuotos Agnės NaraveckėsDrops Baby Merino kartu su Drops KidSilk 18, Drops Merino Extra fine 09, Rosarios4 Merino Land 09 kartu su Drops Kid Silk 35. Dvi paskutinės mano megztos skarelės iš Rosarios4 Merino Land 10 kartu su Isager Silk Mohair 62, 69 ir Rosarios4 Aurora 36, antra – iš Rosarios4 Merino Land 08 kartu su Isager Silk Mohair 65.

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Iškritęs burtas

Žaviuosi danės Laerke Bagger kūryba, kuri nepaisant chaotiško įvaizdžio labai atsakingai žiūri į mezgimą ir vartojimą apskritai. Jai mezgimas yra veikla be jokių taisyklių, bet su begalinėmis galimybėmis ir jos pagrindiniai principai – daryk iš to, ką turi, daryk tik tai, ko reikia ir mylėk, ką padarei – tiktų bet kuriam kūrybiškam šių dienų meistrui ir kaip niekam kitam šiandieninio įrašo herojei.

Taisykles seniai palikusi modelių receptų puslapiams, Daiva mezga visiškai intuityviai, neieškodama pramintų takelių, o tik savo vizijos vedama, kuri nebūtinai ir matosi visa galutiniu pavidalu. Ji neretai tik sumirga priešakyje lengvu miražu ir tenka pačiam ieškoti būdų ją pavyti, todėl nei ardymas, nei bet kokie eksperimentai Daivai nei baisūs, nei svetimi. Ir dar man labai patinka, kad ji nesilaiko įsikibus tos pirminės vizijos, o jautriai žiūri į tai, kas gimsta jos rankose ir visai nebijo paleisti vienos idėjos, jei rankose gimstantis daiktas prašo kito kelio.

Pastaruoju metu ji tikra ta žodžio prasme užsiiminėja tuo, ko reikia ir iš to, ką turi (šitas punktas turi niuansų 😉 ) būsimiems mylimiems drabužiams, tai yra, permezginėja nebetinkančius megztinius į tokius, kurių reikia dabar. Noro siūlai Daivą žavėjo nuo pirmų pažinties akimirkų, todėl nenuostabu, kad šiandieninis jos megztukas prasidėjo nuo to, kad buvo MZ lentynose jos atsidarymo dienomis – dar sruogomis supakuoti pirmieji Noro siūlai.

Gražiųjų Yuzen spalvų šįbeitą panašaus pridėjus užteko tik… liemenei, o namų podėliukas nieko tinkamo nepasiūlė rankovėms, tai teko pratęsti tinkamiausios pabaigos paiešką didesniuose – MZ – aruoduose. Parduotuvėje tuo metu buvo ir Dalia, ir Saulė, tai visos kolektyviai prisidėjo prie smagaus detektyvo. Bijau, kad tuo metu nestebėjau taip atidžiai visko, kad būčiau objektyvus liudininkas, bet dabar tą situaciją prisimenu taip: visos trys vaikšto su megztuku nuo lentynos prie lentynos ieškodamos tobuliausio varianto, kol Saulė staiga pastebi iš krepšio iškritusį idealiai tinkančių spalvų Zauberball Crazy kamuoliuką. Aš savo papratimu paburbu, kad spalvos spalvom, bet storis tai ryškiai skiriasi, į ką Daiva tik linksmai ranka numoja – menka bėda.

Jau megztuką pabaigus pripažino, kad pradėjus megzti rankoves tas storis tikrai labai juntamai skyrėsi (o ir raštas parinktas rankovei dar labiau sutraukė medžiagą), bet buvo taip gražu, kad nesvarbu. Ir iš tiesų, megztukas toks gražus ir mylimas (!), kad taisyklės liko nesvarbiais niuansais.

Skara – nemegzta prie megztuko, bet oi kaip tinka. Taip pat viena labiausiai nešiojamų ir atsiradusi ne visai tiesiu būdu 😉 . Apatinis trikampiukas buvo pradėtas megzti pagal receptą kaip kažkokios skaros pradinė dalis. Daivai jis pasirodė lyg per mažas ir buvo sėkmingai numestas į šoną. Paskui atrastas ir nuspręstas pabaigti. Tai yra, Daiva nusprendė vienu šūviu nušauti tris zuikius – pabaigti pradėtą mezginį, o kadangi jis buvo megztas iš Drops Alpacos, tai nusprendė pabaigti ir visas šio siūlo atsargas namie, sumegzdama jas juostomis pagal turimą kiekį, ir įsitaisyti naują reikalingą daiktą.

Ant visų punktų varnelės + ketvirtas – skara tapo viena mylimiausių 🙂 .

Daivos megztas megztukas iš Noro Yuzen 5 kartu su Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2395 (Kamufliažas). Skara megzta iš Drops Alpaca 517, 4400, 6309, 7139, 2918, 5575, 8120, 7323.

Item added to cart.
0 items - 0,00