Archyvas 2018

Islandiška vilna įtraukia.

Ir klasikiniai jų modeliai – tokie universalūs, visoms figūroms, prisitaikančio dydžio, iš mados neišeinantys, patiems įvairiausiems stiliams…

Kristina šį kartą tik modelis, megztinis skirtas žmogui, vasarą kūrybiškai besidarbavusiam Islandijoje,  kurį dažniausiai matau tamsiais drabužiais. Tik grynai juoda spalva – ne mano kelias;).

Išsirinkau tokią labai keistą tamsiai pilką į žalumą pagrindui, o prie jos lipdžiau įvairius vėlyvo rudens atspalvius – juosvus, bordo, pilkus, samaninius… Pamačiusi dar mezgamą megztinį, bičiulė, pati mylinti tamsias spalvas, patvirtino, kad užskaito mano margumyną kaip „tamsų”;).

Kaklo iškirptę padariau prieš pradėdama koketės raštą ir nesusilaikiau nepažaidus gamtos – abi rankovės skirtingų raštų ir nei viena nesutampa su kūno apačia.

Mezgiau taip, lyg eičiau mišku vėlyvą lapkritį ir stebėčiau – ten palikusią šakelę, kitur smilgų savašynus, pamirštus obuolius ir paukščius masinančias uogas, samanų guotelius ir eglių spyglius…

Bandžiau įtikinti Kristiną, kad su tokia šilta vilna nebus šalta ir be striukės

ir nėra ko strimgalviais bėgti prie viršutinių drabužių lyg bijant, kad jie ims ir prapuls;).

Bet pora laipsnių žemiau nulio, mums, jau pripratusiems prie karštos vasaros ir vasariško rudens, yra ŠALTIS ir šilta islandiška vilna, tegul ir sukomplektuota su striuke (kepure, pirštinėm, skarom, vilnonėm kojinėm…), tikrai praskaidrins baltą žiemos veidą:).

Megztinis megztas iš Lettlopi 1416, 0052, 9417, 9426, 9264, 0086, 9421, 0054, 0059, modelis – „Hela Short Cardigan with Zip„.{jcomments on}

Tai kas gi tose dovanų dėžutėse ar maišeliuose, rūpestingai pakuotuose ir su šypsenom gautuose, apsigyveno?

Pradedu dovanas rodyti ta pačia tvarka, kaip jos keliavo iš vienų rankų į kitas.

Pirmosios buvo mano snaigės Jurgitai, nertos iš lino, o raštų visas milijonas rastas čia.

Mano snaigės prieš keliaudamos į dovanų dėžutę trumpam nutūpė ant žemės prie ištirpti baigiančių natūralių snaigulių, kad pačiomis gražiausiomis nuotraukomis atkeliautų iš Jurgitos namų

ir aš devintame danguje nuo tokių vaizdų:))

Pradaryta ir suruošta Jurgitos dėžutė Sigitai:

Joje nertos snaigės,

o po eglutėmis įsitaisę linksmai plepa pelėda su sniego seniu.

Sigitos kitai Jurgitai suruošta sniego pūga,

turbūt jau puošia namus, kol gamta šykščiai savo dangaus maišą užspaudusi laiko:).

Jurgitos dovanėlė, kaip jau minėjau, tikrai nusipelno originaliausio sprendimo prizo.

Ji sugalvojo, kaip nenaudojant nei virbalų, nei vąšelio, pagaminti pačius „mezgėjiškiausius” eglutės papuošimus!

Tiesa, megztas buvo dėžutės kaspinėlis;),

o Dalią, labai mylinčią siūlus, tokie eglutės papuošimai tikrai smagiai nuteiks visas šventines dienas (tiesa, dabar jie džiugina parduotuvės lankytojus, bet tik iki tol, kol tikros šeimininkės namuose atsiras eglutė…).

Dalia ilgai suko galvą dėl dovanos Joanai, norėjo daikto ir šventiško, ir praktiško. Ir rado patį geriausią sprendimą – šventinė staltiesė nuolat gausėjančia šeimyna besidžiaugiančiam žmogui.

Buvo puiki proga nupūsti dulkes nuo truputį primiršto vąšelio (iš tiesų, tai pralupti naują Clover vąšelį, kuris pats neria, tikrai tikrai, nuolat tą iš visų girdžiu;)), Rosarios4 nėrimui skirta medvilnė akivaizdžiai buvo pagal Dalios liną nudažyta tiek viena spalva raudonai, tiek pereinamų spalvų žalia.

Pyragus ant staltiesės jau dės pati Joana, Dalia uždėjo šventinį akcentą – numegztus bumbulus… nuo staltiesės;). Su varpeliu ir paršeliu, kitų metų simboliu.

Joana, pasišovusi nykštukais apgyvendinti Gražvydės namus, pataikė puikiai,

pažiūrėkite, kaip būrys tų raudonkelpurių gerai jaučiasi naujoje vietoje;).

Pagalvėlė megzta iš ekologiškos medvilnės (For Nature 02 ir 12), patiks ir mažoms galvytėms, ir didelėms nugarytėms;).

Gražvydės juvelyrika, megzta iš ploniausios riešinių vilnos (Fine wool 2065) su šventinių spalvų karoliukais Arne ir Carlos kalėdinių bumbulų motyvais.

Kankorėžiu prisimetantis bumbulas;),

čiulbantis paukščiukas, angelėlių būrys

ir saldainiai su varpeliu

ir elniu, ant savo ragų Kalėdas atnešančiu.

Aušros eglutė, jau naujuose namuose:).

Už lango balta balta, o ji sau linksmai mirksi raudoniu ir sagų bumbulais ant šakelių.

Ponios Zosės maišas  nuo jos palangės

jau persikraustęs ant Vilmos eglutės. Bumbulas su laimę nešančią aštuonkampe žvaigžde,

visos spalvotos snaigės,

mielas angeliukas.

Kiekviena žvaigždė

atskirai pasirodyti nori:).

Ir nerta snaigė

prie varpelių…

Vilmos nertos snaigės, kaip joms ir dera, nusileido tiesiai iš dangaus:).

Pasisupo tarp medžių šakų,

saulėje paspindėjo,

su šerkšnu, ant šakų užaugusiu, pasišnibždėjo,

visos kartu rateliu pasisuko

ir kiekviena dar atskirai savo dailią suknutę pademonstravo.

Vilmos snaigės – tikri gamtos vaikai, jos schemų nerasite Pinterest’e, nes schemos yra kaip augalų sėklos, o kas iš jų išaugs, tik siūlas ir kūrybingos rankos nulems…

Ant šakų smagiai prisisupusios, saulėje pažėravusios ir spindinčio melsvo dangaus fone papozavusios

Vilmos snaigulės nusileido viena po kitos į… tikrą eglutę.

Tokios gamtos pastarosiomis dienomis aš nemačiau, todėl stipriai įtariu burtus –

kai tokia stebuklinga eglutė miške išdygsta, gamta pasirūpina pačia gražiausia aplinka jai susipindėti:).

Norės ją gavusi Gitaną, galės toliau auginti, o norės – vėl atgal snaigėm galės paversti:).

Gitanos dovanų dėžutė taip pat buvo pilna viešnių iš dangaus – tik naktinių.

Auksinių žvaigždžių!

Norės Vilma, klos jas ant žemės, norės, vėl danguje ant auksinės juostelės kabins.

Ar dėlios žvaigždiškus ornamentus…

Vilmos dėželėj Rimutei spindi šerkšno kristalai ir sidabras žėri.

O prie šventinės girliandos –

siuvinėjimo rėmeliuose įsitaisiusios baltos snaigės – ne tik ant eglutės, ant durų ar languose pakabinamos prašosi.

Be nykštukų nėra jokių Kalėdų, visi tą žino, tik ne visiems pasiseka tuos greitakojus raudonkepurius bešmaižančius po namus pastebėti. Nes tik suseki kokį, jis sustingsta ir… eglute apsimeta. Kad Aušra neužmirštų, kas kartu su ja namuose šventinius reikalus tvarko, jai Rimutė nunėrė visą šeimyną nykštukų. Aušra juos balkone apgyvendino – kad neperšiltų betriūsdami:)).

Tenuteikia jus šventiškai mūsų išpakuotos dovanėlės, kam idėją pametą, kam šypseną padovanoja, ką paskatina virbalus ar vąšelį čiupti ir šventėms namus puošti. Gražaus prieššventinio laiko!{jcomments on}

„Oskaras iššauna šampaną” – taip vadinasi vienas santūriausių ir patraukliausių naujosios Opal Schafpate X serijos spalvynas. Ir mes prie jo prisidedame, eglute atidarę MZ šventinį sezoną.

Kas blauzdinėmis –

labai gražiu ir labai naudingu aksesuaru, kuris gal kiek primirštas ir stilingas Jolantos derinys tikrai nupūs užmaršties dulkes:),

kas – vyriškomis kojinėmis,

kurios kaip suprantate iš sijono virš jo puikiausiai tiks ir moteriškai giminei, bet santūrūs vyriškiai tikrai neturi tokio gausaus pasirinkimo kojininių siūlų okeane, todėl ši pilkšvai rusva salelė jiems labai draugiška.

 Gražiam margam siūlui jokio įmantraus rašto nebereikia, jis puikiausiai atsiskleidžia paprastame lygiame mezginyje ar persuktų akių stulpelyje, todėl jei neplanuojate ko pamaloninti šiltomis kojomis po eglute, pagalvokite apie ilgą tarpušventį – toks ilgo galvojimo nereikalaujantis ir akims džiaugsmą teikiantis mezginys yra musthave šventiniame projektų krepšelyje:).

Blauzdinės megztos Jolantos Žilinskienės, kojinės – Gražvydės Norkienės. Abi poros megztos iš Opal Schafpate X 9602 (Oskaras iššauna šampaną).{jcomments on}

Antrą raundą pradeda Aušra.

Išsitraukusi nepažįstamą žmogų, ji turėjo ir pilną laisvę, ir… didelį galvosūkį:).

Jos mezgimo draugė atrišusi dryžuotas popierines kiškio ausytes rado… visą eglutę!

Jau vazonėlyje

ir iš visų pusių papuoštą:). Kalėdiškų spalvų su mažyte žalia šakute.

Ponia Zosė išsitraukė Vilmą ir priruošė jai krepšelį eglutės papuošalų. Prie eglutės papuošalų Vilma gavo ir tautinių apyrankių, kuriomis galės puošti ne tik eglutę, bet ir save ar vaikus per ateinančias tautines datas.

Vilma bando pasipuošti ir eglutės snaige jau dabar – kuo ne auskaras?;)

Neretoje dovanėlėje prie rankdarbio įsimaišydavo ir vienas kitas skanėstas, juk kokios šventės be jų? Visų dėmesys krypo, kaip ir pridera per tokią šventę, į rankdarbius, bet paminėtas slyvų sūris Vilmos maišelyje tikrai nusipelno atskiro pagiriamojo žodžio, nes jau esu ragavusi skanėstų iš tos virtuvės – vien pagalvojus apie jį man seilė varva;).

Vilma išsitraukė Gitaną ir kol kas dovanoja širdingus sveikinimus

bei eglutės formos šventinį paketuką, kurį praplėšus Gitana rado…

tikrą eglutę! Su mediniu kamienu ir dailia viršūne. Ir tokių spalvų, lyg būtų burtų lazdelės pagalba perkelta į MZ tiesiai iš lengvai apsnigto miško.

Gitana pasakoja traukimo istoriją, kurios jūs girdėti negalite, tai aš papasakosiu. Su visa priešistore.
Mes su Gitana šiemet dalyvavome viename renginyje Latvijoje ir buvom tik dviese iš Lietuvos. Ir ne šiaip dvi tautietės. Mes ne tik viename mieste gyvename, vienoje gatvėje! O kad būsime savaitę kartu, sužinojome tik likus kelioms minutėms iki renginio pradžios. Gitana įlipa į autobusą Rygoje ir jos klausia, kur Sonata? Greit sudėjusi du su dviem, Gitana man skambina ir klausia, kur aš? Aš pasižiūriu į laikrodį – dar nėra vienuolikos – ir galvoju, ko ji teiraujasi, kai parduotuvė dar lyg ir neturėtų dirbti. Paskui ir man kyla įtarimas, imu aiškintis, kad esu visai netoli Rygos. „Tai laukiam tavęs autobuse”,- Gitana juokiasi. Kai pasakojom kitoms renginio dalyvėms, kad būdamos kaimynės, susitikom tik autobuse, visos juokėsi, kad matyt ta mūsų gatvė yra tokia ilga, jog niekaip negalėjom pasikalbėti ir išsiaiškinti.
Padariau išvadas ir kai Gitana vis per darbus nespėdavo užeiti į MZ išsitraukti savo burto, pagavau ją gatvėje prie savo namų. Tebuvo likę dvi anketos, aš mintyse įsivaizdavau vieną vienoje rankoje, kitą – kitoje ir liepiau Gitanai rinktis. Ji išsirinko kairę.

Taip sutapo, kad jos ištraukta Vilma sėdėjo šventės metu jai iš kitos pusės – dešinės:).

Dabar tik pagalvojau, kad Vilma taip pat beveik mūsų kaimynė, bet nebenukrypstu.

Vilmos laukė Gitanos paruošos žvaigždės, tik nuo dangaus nuraškytos. Auksinės, dar stebuklinga dangiška šviesa spindinčios…

Šalia pridėtas kaspinėlis, jei Vilmai užeitų noras tas žvaigždes vėl pasikabinti:).

Vilma jau prieš traukdama jautė, kas jai teks ir atspėjo –

Rimutė.

Jos dėžutėje – dailiausi rankdarbiai ir dėželė gardėsių sau ar anūkams palepinti.

Rimutė išsitraukė Aušrą

ir abi jau sveikinasi:).

Aušra tuoj išpakuos dėžutę ir ras…

visada per Kalėdas esančius šalia nykštukus, kurie prireikus ir mažomis eglutėmis pabūti galės.

Visą nykštukų šeimyną – mamą, tėtį ir Mindaugėlį:).

Aušra baigėsi mūsų mainai, bet ne šventė ir dovanos.

Eglutė ne šiaip MZ buvo paruošta, kasmet ją aplanko nerianti snieguolė aka Kristina ir parduotuvė visa nušvinta nuo jos saldaininės girliandos.

Nėra žmogaus, kuris užėjęs ja nepasigėrėtų,

mamos žavisi idėja, o vaikučiai – taip, seilę varvina;). Kristina šiemet nunėrė ją tokią ilgą, kad apvyniojus eglutę, jau jokių kitų žaislų nebesinorėjo. Saldainiai žybsėjo lempų šviesoje kaip tikra girlianda. Visi unikalūs, iš širdies pagaminti ir padovanoti, visus metus kaupti eglutės papuošimai šiemet keliaus ant kitos MZ eglutė – „ofisinės”;). Ten, kur rašomas dienoraštis, tvarkomos nuotraukos, svajojama, planuojama, užsakinėjama. Kad visus šventinius įrašus Jūsų rankų ir širdžių šiluma lydėtų…

Visos mes dovanomis apsikeitėme, o Kristinos bilietas – į vieną pusę…? Šalia sėdinti Tatjana negalėjo susitaikyti su tokia neteisybe ir ji greitai iš savo „kalėdinio” maišo ištraukė Kristinai kamuoliuką ypatingų kojininių siūlų.

Paprastai po šventės aš girliandą sukarpau gabaliukais ir išdovanoju užėjusiems vaikams, nes kitų metų ji sveika nelabai sulaukia (bandžiau, mano „gerumas” labai racionalus;)). Bet šiųmetinė girlianda buvo tokia ilga ir graži, kad galima buvo jau prieš šventes atkirpti gabaliuką vieninteliam šventėje dalyvavusiam vaikui. Medutė parsinešė ją namo ir prieš miegą susidėjo širdelės forma prie lovytės:).

Didžiulis ačiū visoms dalyvavusioms šventėje, ruošusioms dovanas, ieškojusioms įdomiausių idėjų ir gražiausių rankdarbių, gaminusioms skanėstus ir nuklojusioms jais šventinį stalą, fotografavusioms ir palaikiusioms.  Ačiū už dalinimąsi, už buvimą kartu – visos, tikiu, išsinešė namo tą šventinį virusiuką – tegu jis dauginasi ir plinta:). Netrukus apžiūrėsime visus dovanų krepšelius iš arti.{jcomments on}