Tai kas gi tose dovanų dėžutėse ar maišeliuose, rūpestingai pakuotuose ir su šypsenom gautuose, apsigyveno?
Pradedu dovanas rodyti ta pačia tvarka, kaip jos keliavo iš vienų rankų į kitas.
Pirmosios buvo mano snaigės Jurgitai, nertos iš lino, o raštų visas milijonas rastas čia.
Mano snaigės prieš keliaudamos į dovanų dėžutę trumpam nutūpė ant žemės prie ištirpti baigiančių natūralių snaigulių, kad pačiomis gražiausiomis nuotraukomis atkeliautų iš Jurgitos namų
ir aš devintame danguje nuo tokių vaizdų:))
Pradaryta ir suruošta Jurgitos dėžutė Sigitai:
Joje nertos snaigės,
o po eglutėmis įsitaisę linksmai plepa pelėda su sniego seniu.
Sigitos kitai Jurgitai suruošta sniego pūga,
turbūt jau puošia namus, kol gamta šykščiai savo dangaus maišą užspaudusi laiko:).
Jurgitos dovanėlė, kaip jau minėjau, tikrai nusipelno originaliausio sprendimo prizo.
Ji sugalvojo, kaip nenaudojant nei virbalų, nei vąšelio, pagaminti pačius „mezgėjiškiausius” eglutės papuošimus!
Tiesa, megztas buvo dėžutės kaspinėlis;),
o Dalią, labai mylinčią siūlus, tokie eglutės papuošimai tikrai smagiai nuteiks visas šventines dienas (tiesa, dabar jie džiugina parduotuvės lankytojus, bet tik iki tol, kol tikros šeimininkės namuose atsiras eglutė…).
Dalia ilgai suko galvą dėl dovanos Joanai, norėjo daikto ir šventiško, ir praktiško. Ir rado patį geriausią sprendimą – šventinė staltiesė nuolat gausėjančia šeimyna besidžiaugiančiam žmogui.
Buvo puiki proga nupūsti dulkes nuo truputį primiršto vąšelio (iš tiesų, tai pralupti naują Clover vąšelį, kuris pats neria, tikrai tikrai, nuolat tą iš visų girdžiu;)), Rosarios4 nėrimui skirta medvilnė akivaizdžiai buvo pagal Dalios liną nudažyta tiek viena spalva raudonai, tiek pereinamų spalvų žalia.
Pyragus ant staltiesės jau dės pati Joana, Dalia uždėjo šventinį akcentą – numegztus bumbulus… nuo staltiesės;). Su varpeliu ir paršeliu, kitų metų simboliu.
Joana, pasišovusi nykštukais apgyvendinti Gražvydės namus, pataikė puikiai,
pažiūrėkite, kaip būrys tų raudonkelpurių gerai jaučiasi naujoje vietoje;).
Pagalvėlė megzta iš ekologiškos medvilnės (For Nature 02 ir 12), patiks ir mažoms galvytėms, ir didelėms nugarytėms;).
Gražvydės juvelyrika, megzta iš ploniausios riešinių vilnos (Fine wool 2065) su šventinių spalvų karoliukais Arne ir Carlos kalėdinių bumbulų motyvais.
Kankorėžiu prisimetantis bumbulas;),
čiulbantis paukščiukas, angelėlių būrys
ir saldainiai su varpeliu
ir elniu, ant savo ragų Kalėdas atnešančiu.
Aušros eglutė, jau naujuose namuose:).
Už lango balta balta, o ji sau linksmai mirksi raudoniu ir sagų bumbulais ant šakelių.
Ponios Zosės maišas nuo jos palangės
jau persikraustęs ant Vilmos eglutės. Bumbulas su laimę nešančią aštuonkampe žvaigžde,
visos spalvotos snaigės,
mielas angeliukas.
Kiekviena žvaigždė
atskirai pasirodyti nori:).
Ir nerta snaigė
prie varpelių…
Vilmos nertos snaigės, kaip joms ir dera, nusileido tiesiai iš dangaus:).
Pasisupo tarp medžių šakų,
saulėje paspindėjo,
su šerkšnu, ant šakų užaugusiu, pasišnibždėjo,
visos kartu rateliu pasisuko
ir kiekviena dar atskirai savo dailią suknutę pademonstravo.
Vilmos snaigės – tikri gamtos vaikai, jos schemų nerasite Pinterest’e, nes schemos yra kaip augalų sėklos, o kas iš jų išaugs, tik siūlas ir kūrybingos rankos nulems…
Ant šakų smagiai prisisupusios, saulėje pažėravusios ir spindinčio melsvo dangaus fone papozavusios
Vilmos snaigulės nusileido viena po kitos į… tikrą eglutę.
Tokios gamtos pastarosiomis dienomis aš nemačiau, todėl stipriai įtariu burtus –
kai tokia stebuklinga eglutė miške išdygsta, gamta pasirūpina pačia gražiausia aplinka jai susipindėti:).
Norės ją gavusi Gitaną, galės toliau auginti, o norės – vėl atgal snaigėm galės paversti:).
Gitanos dovanų dėžutė taip pat buvo pilna viešnių iš dangaus – tik naktinių.
Norės Vilma, klos jas ant žemės, norės, vėl danguje ant auksinės juostelės kabins.
Ar dėlios žvaigždiškus ornamentus…
Vilmos dėželėj Rimutei spindi šerkšno kristalai ir sidabras žėri.
O prie šventinės girliandos –
siuvinėjimo rėmeliuose įsitaisiusios baltos snaigės – ne tik ant eglutės, ant durų ar languose pakabinamos prašosi.
Be nykštukų nėra jokių Kalėdų, visi tą žino, tik ne visiems pasiseka tuos greitakojus raudonkepurius bešmaižančius po namus pastebėti. Nes tik suseki kokį, jis sustingsta ir… eglute apsimeta. Kad Aušra neužmirštų, kas kartu su ja namuose šventinius reikalus tvarko, jai Rimutė nunėrė visą šeimyną nykštukų. Aušra juos balkone apgyvendino – kad neperšiltų betriūsdami:)).
Tenuteikia jus šventiškai mūsų išpakuotos dovanėlės, kam idėją pametą, kam šypseną padovanoja, ką paskatina virbalus ar vąšelį čiupti ir šventėms namus puošti. Gražaus prieššventinio laiko!{jcomments on}