Archyvas 2013

Idėjos sklando ore –  mėgstamiausias visų šalių plagiatorių posakis – yra gryna tiesa, tą pripažins kiekvienas, susijęs su bet kuria kūrybine veikla. Kažkuriuo metu, kai jai ateina laikas gimti, idėja kaip gegutė išbarsto savo kiaušinius skirtinguose lizduose ir vienu metu visi tie nepažįstami gegužiukai pakelia galvas ir garsiai praneša pasauliui savo atsiradimą. Lenkiu prie to paties – vilnos ir lino derinio. Kai skirtingi siūlų gamintojai pastaraisiais metais įvairiose pasaulio šalyse intensyviai kūrė savo variantus, visai nepriklausomai nuo jų tas procesas vyko ir MZ, kiekvienos mezgėjos kūrybinėje virtuvėje.
Mezginių tų matėt ne vieną ir ne du, šiandien noriu parodyti dar kelis išskirtinius megztinius su tais pačiais ingredientais.

Pamačius Agnės megztuką, niekaip nesupratau, kas čia tas gražusis melanžas. Pasirodo, viena alpakos spalva su trim lino (trečioji įsimaišė per klaidą ir labai praturtino visumą).
Nieko bendro su pagrindine įrašo tema – atkreipkit dėmesį, koks gražus modelis, paprastas ir išieškotas tuo pat metu! Na, gal truputį ir turi bendra – rankovės mezgamos tuo pat metu su visu kūnu, tai spalvos pereina vienodai ir jokių papildomų mazgų. Ripsas tą lengvą margumą gražiai subanguoja. Ir apskritai, paprasti modeliai yra ne tik labiausiai nešiojami, bet tobula “tabula rasa” įvairiausiems siūliniams eksperimentams.

Žinoma, įdomu išbandyti įvairiausius jau gatavus siūlus, bet savi deriniai – kaip karoliukai riešinėms. Ar kas norėtų gauti jau paruoštus variantus? Nebent vaikai mokykliniams darbams… Juk derinti karoliukus prie siūlų – pusė įdomumo! Taip ir lino deriniai su kitu siūlu – jau savaime kūryba. Agnė vaikščios su unikaliu melsvu melanžu,

o Neringa, suderinusi žydinčių krokų spalvos estišką vilną su žalsvu linu, pataikė tiesiai į vynuogyną. Net sagutes priderino: žalia ir raudona vynuogės:).

Tuo tarpu Rūtos naujo megztuko (linas su Drops lace) spalvai šis derinys suteikė gilumo (parinkti labai panašūs atspalviai), o pačiai struktūrai daugiau masės: įtariu, nei vienas Lace siūlas, nei vienas linas taip gražiai neatskleistų visų sudėtingų tekstūrinių raštų.

Žaidžiame jame jau ne spalvomis, o labai subtiliom detalėm ir kūrybiškai pritaikytais raštais.

Atskira kalba – sagos. Aš pati į jas labai laisvai žiūriu, bet tikrai (?) nepuolu į kiekvieną megztinį siūti keistų, trenktų ar “vaikiškų” sagų, bet… nebijantiems eksperimentuoti – megztukas, pagardintas tikrai ne prėskais prieskoniais!:)

Pirmasis megztinis megztas Agnės Vadlugaitės, siūlai – 4 gijų linas (3 atspalviai) su Drops Alpaca 8120, modelis – “Mellow Sweater“, daugiau čia. Antrasis megztukas megztas ir fotografuotas Neringos Miržinskienės, 4 gijų linas derintas su estiška vilna Aade Long 8/1 artistic (Afrika). Paskutinis megztukas megztas ir fotografuotas Rūtos Juzėnienės, siūlai – Drops Lace 5565 su 4 gijų linu, sagos – Jim Knopf.{jcomments on} 

Pastaraisiais metais vis ryškesnė tendencija siūlų gamyboje – lino maišymas su įvairiomis vilnomis (kai kurie gamintojai net su kašmyru!). Linas ir vilna – du labai radikaliai priešingi pluoštai, vilna šilta ir elastinga, linas jokio elastingumo neturi, vėsina ir nuostabiai gražiai krenta. Sujungus ugnį su vandeniu gaunami labai įdomūs rezultatai. Iš vis didėjančio tokio derinio populiarumo galima spręsti, jog bandymas vykęs ir mėgstamas. Vilna suteikia linui taip trūkstamo elastingumo, linas atsilygina gražesniu kritimu. Su laiku turėtų išryškėti ir dar vienas lino privalumas – jo ilgaamžiškumas ir gerėjimas bei švelnėjimas nešiojant. Linas jaučiasi čiuopiant. Ir matosi! Ir dar noriu atkreipti dėmesį į šiais laikais vis svarbesnę tokio pluošto savybę – vidutinį šiltumą. Nerandu gražesnio žodžio nusakyti kas gaunasi vilnos šiltumui ir lino vėsumui susijungus. Kai oras toks pats – nei šiltas, nei šaltas (vienas linas per vėsu, o vilna – per šilta), į pagalbą ateina jų derinys. Jis pradžiugins ne tik tokiu šiltu mielu rudeniu kaip šis, bet ir visą žiemą praleidžiant nuolat (ir labai) šildomose patalpose bei transporto priemonėse. Derinys daug ilgaamžiškesnis nei medvilnė ir visai – visai! – kitaip atrodantis bei jaučiamas.

Po tokios daugiaaukštės įžangos noriu pristatyti vieną jau pavasarį pasirodžiusi siūlą – “Linen Los” . T.y., siūlas pasirodė pasirodė pavasarį, dabar jau pristatau mezginius:).

Šio siūlo charakteris puikiai atsiskleidžia naujame Dalios megztuke. Nelygios spalvos ir tekstūros siūlas transformuoja įprastą kiauraraštį – kas kitu atveju galėtų būti net saldu, juo numegzta tampa labai “urban” (juokingiausia, kad prie bet kokio šio derinio – lino su vilna – pristatymo pridedamas žodelis “rustic”), ypač priderinus ripsą vietoj tradicinio stulpelio.

Atkreipkit dėmesį, kaip dailiai kitos spalvos kišenės susišaukia su sagom! (Ar sagos sukurtos specialiai šiam deriniui?;))

Tas siūlo gyvumas padaro jį nepamainomu Noro kompanionu – Aušros skara liudininkė!

Prie bet kokio Noro siūlo pridėjus kitą – ne tik plika akim, bet ir labai iš toli pamatysi. Gerai, kai to reikia, o dažnai ir siekiama. Bet organiškai gražiai ir nepastebimai susilieti gali labai labai nedaug kas. Atskirkit “who is who”?:)

“Linen Los” ne tik susilieja su Noro “Yuzen”, bet labai gražiai vienas kitą papildo ir paryškina. Numegzta skara lyg nutapytas paveikslas.

Šmaikštumui – kutai.

O skylėtas raštas – modernus tradicinio kiauraraščio variantas.

Megztukas megztas Dalios Liepuonienės, siūlas – Linen Los 7653M su 4 gijų linu, sagos – Jim Knopf, skara megzta Aušros Grigelionienės, siūlai – Linen Los 9093 su Noro Yuzen 9 ir Flower Bed 1282, modelį įkvėpė šis – “Pebbles on a Beach Shawl“.{jcomments on}

Ne vieną ketvirtadienį matėm Joaną, mezgančią blauzdines savo marčiai. Apžiūrinėjom ir gėrėjomis atskiromis poromis, įmantriais raštais ir kaip jie meistriškai suderinti su spalva. Po kažkelintos poros ėmėm juokauti apie savaitėlę (tikriausiai visi žinot, kas tai yra – po daiktą kiekvienai savaitės dienai). Ir nors kiekviena pora matyta, net neįsivaizdavau, kokio gražumo ir vientisumo kolekcija užgimė, kol negavau visko taip meniškai vaizdais ir žodžiais įrėminto. Mano tekstas, galvoje prasidėjęs “Ir kas po to norės avėti “Skinijos” blauzdines?” ruošiantis rašyti apie Joanos šedevrus (nieko neturiu prieš “Skiniją”, greičiau atvirkščiai, bet suprantat, ką noriu pasakyti) mirė negimęs, susidūręs su tokiu šiltu ir poetišku blauzdinių savininkių laišku:).

“Sako, kad vėlyvasis ruduo yra pilkas, niūrus, šaltas… O aš sakau, kad tas ruduo yra nuostabus, nes jį gali nusispalvinti kokiomis tik nori spalvomis! O dar jeigu tos spalvos šiltos, pripildytos nuoširdumo ir gerumo… Būtent tokios ir yra manosios spalvos – gavau jas dovanų iš Joanos! Nuostabias septynias spalvotas blauzdines, puošiančias mano kojytes kiekvieną dieną vis kitais raštais, vis kitais margumais. 

Geltonosios. Na gerai, gal ir margos, bet vistiek geltonos. Nes džiugina akis kaip pro debesį besibraunantys saulės spinduliai ir kaip bekraštė pienių pieva.

Turkio. Šiltos Viduržemio jūros priminimas. Ir turkio akmenukų auskarai ausyse. Ir būtinai būtinai baltas įkaitęs smėlis.

Violetinės. Man jos tokios skanios! Jeigu būtų valgomos, pasilikčiau jas desertui. Prisiekiu – kai jas užsitempiu ant savo blauzdų, pajaučiu kažkur šalia esant ką tik iškeptą slyvų pyragą! 

Margosios. Šitos yra šelmės. Tokios besišypsančios, judrios, žaismingos. Bet su charakteriu – reikalauja tik tam tikros spalvos marškinėlių, be kas joms neįtiks.

Žaliosios. Kai norisi su savimi turėti šiek tiek pavasario. Ir kai svajoju apie kivių riekeles, kruopščiai išdėliotas ratais didžiulėje lėkštėje. Ach, tas jų sėklyčių žavingas traškėjimas!

 Vyšnių. Kai užeina protu nesuvokiamas noras būti labai moteriškai ir lūpas pasidažyti tokia pat skania vyšnių spalva.

Žydrosios. Švelnumas, švelnumas, švelnumas… Gulėjimas pievoj ir žiūrėjimas į dangų. Neužmirštuolių glėbiai ir grakštumas.

Štai tiek spalvų, jausmų, vaizdinių ir šilumos kasdien aunu ant savo kojų ir keliauju į “darbą” – padėti moterims per mankštą, per judesį labiau pažinti savo kūną, įsiklausyti į jo poreikius, sustiprinti jį ir būtinai pamilti save kaip visumą. Tad jeigu manęs paklausite, kas bendra tarp sporto ir blauzdinių, aš atsakysiu – viskas!

Jaukumo linkinti

Roma – besišypsanti blauzdinių mylėtoja”

Joanos Bartkevičienės megztos blauzdinės, siūlai (pradedu nuo pirmadienio): Opal Hundertwasser 2105, Admiral uni 4780, Regia solid 4-ply 2020, Fliegende Untertasse 1232, Regia solid 4-ply 1092, 2054, 1968. Tekstas Romos Bartkevičės, nuotraukos Karolinos Rumšaitės.{jcomments on}

Viskas priklauso nuo konteksto, tiesa? Pažiūrėkit į du beveik vienodus megztinius: Labai vyriškas ar labai moteriškas? (Savo dukrai turėjau kvailumo parodyti pirmąjį variantą, kuris buvo sutiktas pakeltu kalaviju: “Tu ką, man sūlai tokį vyrišką megztinį???”. Sūnui, pasimokius, neparodžiau antrojo…;))

Šį tokių “rudeniškų” (man ir dabar) spalvų komplektą G mezgė praeitą pavasarį: “gana tų žiemiškų mezginių, bet spalvos juk pavasariškos: tulpių, našlaičių ir krokų žiedai bei jų lapų žaluma. Tik tai ir regiu skaroje. Nebenorėjau horizontalių spalvų perėjimų, nes skarai platėjant jie siaurėja ir pilnai nebesimato ilgų perėjimų siūlų grožio. Pasirinktas variantas  labai atitiko mano išsivaizduoją rezultatą.”  

O laiško pabaigoje pridūrė apie savo naują komplektą: “dabar man jis pavasariškas, o kai ateis ruduo, olandiškų tulpių nebeprimins, bet susilies su spalvotais lapais ir žolynais ir asocijuosis su violetinėmis morkomis, kurios man vis dar neįprastai gražios , oranžinėm šaltalankių uogomis ir spanguolėmis…sniege…” . Va tą turtingą ir sodrią rudens paletę čia ir matau:).

Akių negaliu atitraukti nuo tų morkinių pirštinių (nesvarbu, kokios veislės, violetinės ar oranžinės;)). “Fantastinės pirštinės gavosi, pati nesitikėjau. 1 spalvos perėjimas – viena pirštinė. Lengva planuoti. Gražiai apgula rankas (prieš skalbimą taip nepasirodė), plonos ir šiltos. Nuotraukose, žinoma, nieko nepavyksta daug perteikti. (Nesąmonė – mano pastaba). Esu sužavėta 8/1 plonuoju siūlu. <…>. Bus dar tęsinys iš šios sruogos. Viena sruoga, o kiek spalvoto malonumo…”

O tęsinys pasirodė besanti štai tokia džiaugsminga beretė! “…kai prireiks žiemą ryte sniegą nusikasti, tada ir išlėksiu su nuotaika spalvota galva, kaip koks vitaminų užtaisas kaimynams”.

Na, toks komplektėlis gali ir nelaukti sniego, pats tas dabar. Ir nebijokit, kad siūlas plonas, estiška vilna yra labai šilta.  O plonas siūlas ne tik skalsus (beretei sunaudota 28g, pirštinėms – 23g), bet ir maloniai lengvas.

Susižavėjusiems – receptas:).

G megzta komplektas, nuotraukos ir pastabos. Skaros modelis – “Kuestenstreifen”, pirštinės ir beretė – pačios kūryba. Siūlai – Aade Long 8/1 artistic (festival).{jcomments on}