Archyvas 2013

Po visų švenčių – tradicinė kelionė po šaldytuvus ir spintas Kalėdų senelių maišus. Pradedam nuo labai simboliškos dovanos.

„Šiemet pirštines mezgėme dovanų broliams pranciškonams. Šitas mezgiau aš, iš Siiri 3 gijų siūlų. Apie vilnonius jausmus sakiau sveikinime per Bernelių mišias, čia ištrauka:

Šiandien tas vakaras, kuris grąžina mus prie visai paprastų ir labai tikrų dalykų. Kai savo trapumą išgyvename kaip šiaudą, savo gyvenimą – kaip sodais kvepiančius obuolius, savo jausmus – kaip vilną, kuri ir šiurkšti, ir šilta, bet visada – tikra.

Mielieji broliai, mes dovanojame jums vilnones pirštines. Į šias pirštines sumezgėme ne tik siūlus, bet ir savo meilę jums, geriausius linkėjimus, todėl jos ne tik šildys, bet ir saugos.”

Daivos Jakštienės megztos pirštinės, nuotraukos ir tekstas. Daugiau – čia. Siūlai – Sirri 5/3 šviesiai pilka 20 ir tamsiai ruda 32.{jcomments on}

Jūsų paaugęs vaikutis vaikšto pliku kaklu – šniurkščiojantis ir kosintis – ir nuolat girdite tą pačią dainą: „Man nešalta!”? Gal jį įtikintų toks kaklo šildytuvas?

Nusmaukus ant kaklo – normaliausias šiltas daiktas, taip populiarus tiek vaikučių, tiek tėvų tarpe.

Bet kai papučia stiprus vėjas, lekiate su slidėmis ar snieglente nuo kalno ar tiesiog liūdna pasidaro – užsitraukiate ant veido ir… šilta ir linksma. Ypač praeiviams;). Viena garbaus amžiaus ponia nusimezgė tokią skarelę (originalus modelis ir yra skarelė, viena mezgėja perdarė ją į kaklą ir aš pasekiau jos pėdom – daug praktiškiau man pasirodė), kad ja pasipuošusi galėtų atidarinėti duris Helovyno persirengėliams:) O ir mūsų Užgavėnės ne už kalnų…

Modelis – „Skull Kerchief„, siūlai – Drops Lima 8903 ir 0100.{jcomments on}

„…šiomis dienomis padariau įdomią išvada: kai sirgdavau vaikystėje, tai pagerėjus sveikatai, norėdavau braškių, grietinėlės, zefyrų…, o dabar galvoju, kada gi galėsiu vėl pamegzti 🙂 ir plakos grietinėlės visai nenoriu :).

Tokiu būdu riešinės iš Merino Land 10 užtruko, bet baigtos. Labai graži subtili spalva. Karoliukai stikliniai vokiški – KNORR prandell irgi, atrodo, dera.

Teko matyti nuotakų su gražiomis skaromis, o su riešinėmis lyg ir ne? Manau, kai kuriais momentais būnant lauke jos praverstų ir tiktų. O gal tiesiog seniai nebuvau prie santuokos rūmų…Bet mintys kilo visai ne del to, kad jų ten būtinai reikėtų, tačiau prisiminiau vieną anekdotinį pasakojimą:

Būsima nuotaka klausia vestuvinių rūbų salone, kokią jai suknelę patartų rinktis ir kaip nuotakos jas išsirenka, nes ir spalvos skiriasi… Jai darbuotoja paaiškina, kad nekaltos merginos renkasi baltas, o kitos – raudonas, bordo…” Tada man duokite truputėlį rožinę”, – nuraudusi tarė būsima nuotaka.

Tokios rožinės riešinės su perlų rožėmis visai tiktų ir prie tos truputį rožinės suknelės ir prie „rožinių“ akinių, pro kuriuos tuo momentu į gyvenimą žiūri ne viena sutuoktinių pora…

Sėkmingo starto į Naujus metus ir tegul 2013-ieji būna visiems rožėmis kloti.

Su linkėjimais

G”

Visiems skeptikams nuo savęs pridursiu neseniai išskaičiusi, jog atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, pervertinantys vienas kitą, yra laimingesni kartu. Todėl nesimeskim patys tų rožinių akinių, kol tik jie ant nosies laikosi – laimės niekam perdaug nebuvo. O laimingi mes – visuomet geri, prisimenat O.Waildą? Tad težydi rožėmis mūsų metai! Nežydi? Pasižiūrėkit įdėmiau, pasiimkit akinius…

G megztos riešinės, nuotraukos ir laiškas, siūlai – Merino Land 10.{jcomments on}