Archyvas 2013

Pats populiariausias šio sezono siluetas!

Parodžiau savo dukrai, nors jos reakciją galėjau nuspėti ir nerodžius: „Kaip noriu tokio!!!” Iš tokio plono siūlo, kaip megztas originalas, aš net pagalvoti negaliu be kokios rimtos ilgos kelionės, tai pasiūliau jai estišką vilną. „Man lygų, be jokio rašto ir tamsiai mėlyną”. Mama!!! Aš mezgimo mašina artimiausiu metu dirbti neturiu jokio noro, tai pabandžiau jai įpiršti pereinamų spalvų variantą. Lyg lyg…

Virginijos megztukas megztas iš plonyčio 4 gijų kojininio siūlo, lengvo pilko melanžo, kaip norėjo jos Simona, kad „būtų pilkas, bet ne grynai pilkas”. Su visom smulkiausiom apdailos detalėm, kurios daro pirktinio vaizdo megztinį tokį naminį ir išieškotą. O ji pati taip vaizdžiai papasakojo tą „smagų” mezgimą lygiom akim (ant virbalų – triženklis akių skaičius, nepamenu pirmas skaičius 3 ar 4…) per visas ilgąsias šių metų šventes, su vintažiniais žaisliukais papuoštais namais, skaniu geru maistu, puikiais filmais, susirangius ant sofos – jausmas lyg truputį iš ne šio skubančio ir griūvančio pasaulio. Bet rezultatas – labai šio pasaulio ir šio laiko, pirmose gretose, sakyčiau.

Dar viena anekdotinė situacija iš proceso istorijos. Tokie mezginiai labai geri ketvirtadienio susitikimams, nes lygių akių plotai nereikalauja ypatingo dėmesio ir susikaupimo. Virginija vieną ketvirtadienį kaip tik turėjo šį pilką megztuką ant virbalų, kai atėjo Joana, visa raudonom akim nuo smulkaus ilgo šilkinio kaklo krapštymo ir pasiguodė, kad ant virbalų turi 340 akis (gal ir netiksliai prisimenu, bet panašus skaičius). „O aš dar daugiau!”,- pasigirdo iš kažkurio kampo. „O pas mane virš 400”,- šyptelėjo Virginija. „Va ir pasiguosk čia, sulauksi atjautos!”,- Joana grįžo prie savo, pasirodo, mažiausio mezginio. O aš nuo savęs pridursiu – kam labai nuobodūs tie lygūs plotai taip geidžiamo megztinio, ateikit į ketvirtadieninę kompaniją. Užuojautos greičiausiai nesulauksit, bet bendraminčių tai rasit tikrai.

Virginijos Sankalienės megztas megztukas dukrai Simonai ir nuotraukos, modelis – „Boxy„, siūlai – Coats Funny Strumpf  02301.{jcomments on}

Šis Kalėdų senelis – Snieguolė – yra tikra kepurių karalienė. Ne vieną Daivos kepurę jau matėte seniau. Ir toli gražu ne tik kepures. Bet megzdama visko daug, įdomiai ir neįprastai, žiūrėk, jau ir vėl ant virbalų naujas galvos apdangalas.

Išskirtine kepure pasipuošusią ją pastebėsi iš tolo gatvėje, jos megztos kepurės džiugina visą krūvą artimų ir tolimesnių draugų, dirba „pavyzdėliais” MZ, keliavo į „Kokono” mugę, pakeliui nutūpdamos ant kaip kieno galvos…

Kalėdines dovanas ji buvo pasiryžusi pradėti megzti kartu su manimi liepą. Kad mezgė visą laiką, neabejoju. Ir aš kartu. Tik aš buvau nusiteikus megzti pirštines. Atėjus Kalėdoms apsižiūrėjau, kad turiu jau labai daug pirštinių. O dovanų? Hm, hm…Paskutinę minutę puoliau megzti DOVANAS.  Nežinau, kokia situacija su Daivos liepos mėnesį pradėtais kalėdiniais mezginiais, bet šios gražios kepurės gimė beveik kartu su maniškėmis. Ne pirštinėmis. Dovanomis.

Kepurė – rodos, mažas daiktas, bet sukeliantis tiek daug klaustukų ir yra bene sunkiausiai priderinama prie galvos, veido, stiliaus, aprangos… Jai pačiai, įtariu, tokios problemos nežinomos, į modelius ir galvas Daiva žiūri labai laisvai, užtai tokios gražios, neįprastos ir labai stilingos kepurės jai gimsta.

Atrinkau kelias iš senesnių metų tiesiog savo kalboms pailiustruoti, daug daugiau čia.

Na pažiūrėkit, sugalvok tu man nukeltų akių raštą suderinti su visiškai apgulančio modelio kepure!!! Tiksliau, išdrįsk!.. Ta Daivos drąsa, fantazija ir jokių (JOKIŲ!!!!) išankstinių nuostatų kartu su skoniu ir tobulu pateikimu žavi mane be galo. Ir su kiekviena kepure vis iš naujo nustembu. Chapeau!

Daivos Gridziuškaitės megztos kepurės ir nuotraukos. Pirmosios kepurės modelis – „Adrian’s Skull Cap„, siūlai – Drops Lima 8903, 0110. „Rikke hat„, siūlai – Noro Silk Garden Sock S47 ir „Turn a square”, megzta iš Noro Kureyon 242. Žemiau – „Tears of Bronze„, siūlai – Zauberwolle 1507 (rudens vėjas), „Queenie„, siūlai – Noro Silk Garden Sock S304 ir paskutinė kepurė – tas pats matytas modelis „Turn a square” – megzta iš Sirri 5/2 20, 28.{jcomments on}

Tik pasibaigus visoms šventėms ir sugrįžus į įprastą darbo ir mokyklos rutiną, širdy žiema baigiasi. Visai nesvarbu, kas už lango, imi gyventi pavasario laukimu ir net gali pažvelgti (dar kol kas tik pažvelgti) į lino lentyną. Bet žiemai tavo širdis nė motais ir ji net negalvoja baigtis. Greičiau visai atvirkščiai. Mano vaikas, paskaitęs seną prancūzų kalbos vadovėlį, rado metus suskirstytus sezonais ne taip, kaip mes įpratę, o susietus su lygiadieniais ir trumpiausiom naktim bei dienom, tai va, pagal jį, žiema prasideda gruodžio 24d.! Nei vieno sezono paslinkimas nesukėlė tiek klaustukų ir nesusipratimų. Žiema prasideda dabar??? Tai kad jau ji gerą mėnesį karaliauja (man tai jau ir baigiasi…;)). O paskui pagalvojęs sutiko, kad taip, dar pora (geriausiu atveju, jei ne visi trys) mėnesių bus balti ir šalti.

Man žiemos mezginiai – be kasdieniam apsirengimui skirtų – kalėdiniai. Ir šiandieninis derinys – balta su raudona – pats pats kalėdiškiausias. Rodau jį dabar priminimui, kad žiema dar tik tik prasidėjo, laukia dar ilgas šaltas periodas ir tebūnie ta šventiška dvasia kuo ilgiau su jumis. Iki pat pavasario lygiadienio.

Neringos Miržinskienės megzta kepurė su elniukais, siūlai – Drops Lima 3609 ir 0100, pirštinės megztos Agnės Zemkajutės, modelis – „Kiemuralapaset„, siūlai – Drops Karisma 48, 01. Nuotraukos autorių.{jcomments on}

Šiandien gėrybės iš kito kalėdinio dovanų maišo.

„Inspira cowl” – toks ne visai originalaus dydžio, gerokai padidintas, kad dengtų ne tik kaklą, bet ir pečius, o prireikus ir galvą.

Baktusas – taip pat XL dydžio, t.y., vietoje vieno 100g kojininių siūlų kamuoliuko sunaudoti du. Vienu didinam skarą iki vidurio, kitu – grįžtam atgal.

Ir ne vienas toks milžinas, o net visi du – abiems sūnums!

Tik sukėlus nuotraukas apsižiūrėjau, kad pats senelis tai labiau į XS neša, o visi mezginiai – i kitą pusę… Kad tikrai nešiotojams šilta šilta ir patogu būtų :).

Ir dar vienas – grandiozinis – projektas. Toks paprastai po eglute būna vienas, be jokių kitų palydinčių mezginių. Ir pradėti tokį geriausia sausio 1 dieną… 😉

Bet šis Kalėdų senelis ypatingas, pradėjo vasaros pačioje pabaigoje, tarp krūvos kitų mezginių. Tiesa, Kalėdoms artėjant ir jį užklupo egzistencinis klausimas „Koks velnias mane nešė į tą galerą?”, bet atnešė jis taip sėkmingai, jog vos pavyko trumpam nulupti nuo apdovanotojo pečių ir atnešti į parduotuvę nufotografuoti, greitai greitai, už kampo.

Kad ne tik nešiotojas galėtų džiaugtis, bet ir kolegės mezgėjos – kokia graži ir kruopšti apdaila ir kaip tobulai sutaikytas raštas.

O ši nuotrauka – įrodymas, kad Kalėdų senelis yra ir tikrai jis viską tą padarė. Koks gi paprastas mirtingasis galėtų žiemos viduryje būti tokioje vietoje???

Gražvydės Norkienės mezginiai, nuotraukos – Rūtos Norkienės ir Gintaro Norkaus. Pirmojo kaklo modelis – „Inspira Cowl„, siūlai – „Crazy Zauberball” 1702 (mažas lapiukas), XL Baktusai megzti iš „Crazy Zauberball ” 1535 (rudens saulė) ir 2092 (mano saldžioji pusė), vyriškas megztinis įkvėptas šio modelio (ir kaip stipriai pagražėjo pakeistas!), siūlai – Regia Tweed 6-ply.{jcomments on}