Jau šąla ausys?
Nauja Daivos kepurė, kuri atsegus viršuje esančias sagutes, reikalui esant gali šildyti ir kaklą. Visi pietūs vienam puode, taip sakant.
Toks modelis – daugiafunkcinis visom prasmėm. Kur rasi geresnį būdą savo gražiųjų sagučių kolekcijai? Receptas – čia.
Daivos Gridziuškaitės megzta kepurė ir nuotraukos, taip pat ir modelis. Siūlai – Noro Arale 108.{jcomments on}
Žiemai pirštines galima megzti ir vasarą, jei jos žydi gėlėm ir kvepia uogom, bet mažai kam rudenį šalčiai ir sniegas galvoje… greičiau vėjai:). O rudenį jau visai kita kalba. Jau supranti, kad ant nosies vilnonis periodas ir taip smagu ruoštis žiemai prisiderinant prie rudeninių motyvų už lango. Jautiesi kaip ta giles renkanti voveraitė. Pasiruošusiam – dailios ažūrinės snaigės, o ne perkūnas iš giedro dangaus…
Pirštines šias Audronė numezgė savo bendradarbei, kuri pirkosi siūlus ir pati ruošėsi megzti. Kai susirgusiai kitai kolegei Audronė numezgė kojines, ši, metus atidėliojusi, liūdnai atsiduso: “Ar ir man reikia susirgti ir į ligoninę atsigulti, kad numegztum?”. Kaip matote, nereikėjo. Pačiai liko tik kepurė;)
Audronės Steponaitienės megztos pirštinės ir nuotraukos, modelis- “Squirrelly Swedish Mittens“, siūlai – Drops Big Delight 04 ir Sirri 5/2 balta vilna.{jcomments on}
Ilgas šiltas ruduo ne tik džiugina mūsų akis ir įtakoja savaitgalinę viso Vilniaus emigraciją į gamtą (tikriausiai ne tik Vilniaus, tiesiog aš buvau toje emigrantų bangoje), bet ir leidžia pasidžiaugti įvairiausiais pereinamojo laikotarpio aksesuarais. Bepirštės pirštinės – vienas jų. Trumpai žydinti gėlelė, nes kai šilta, jų nereikia, o atšalus, puolam dengti pirštus, bet trumpalaikiai žiedai dažnai būna patys gražiausi;). Jei kumštinėms pirštinėms dažnai pristinga…ee…elegancijos, tai to niekaip nepasakysi apie jų bepirštes giminaites.
Mažas daikčiukas, kurį mezgant taip smagu pažaisti raštais
ar spalvomis,
kaip padarė Agnė, tą pati pereinamų spalvų siūlą (tiksliau to paties kamuoliuko skirtingas dalis) derindama su skirtingos spalvos vienspalviu fonu,
besiruošdama pavasariui, kuris šiemet mus aplenkė…
Galima suderinti labiausiai mėgstamus tekstūrinius raštus (“Vieni dainuoja, ką mato, aš mezgiau, kas man šiuo metu patinka-akių užmetimas dvigubu siūlu, persuktos geros akys, “žirneliai” ir išmegzti gėlių motyvai. Sumezgiau visą tai ir gavosi pirštinės/riešinės, tinkančios prie naujai numegzto šalio. Švelnios ir jaukios.”), ką padarė G savo dailiose ir labai elegantiškose pirštinaitėse:
O aš su savo retro gėlytėmis neišsiskiriu nei vieną pereinamą sezoną.
Net jei jo ir nebūna.
Pirmosios trys poros megztos ir fotografuotos Agnės Vadlugaitės, “Žvaigždėtos nakties” rašto motyvas iš Anu Raud ir Anu Raud knygos “Kiri Kari”, siūlai – Drops Baby Alpaca Silk 1760 ir Delight 09, antrosios poros modelis – “Endpaper Mittens“, raštas – čia, Delight 15 derintas su Alpaca 8120 ir Baby Alpaca Silk 1760. Pilkšvai melsvos pirštinaitės megztos ir fotografuotos G, siūlai – Regia Silk 00051. Manosios retro gėlytės megztos iš Alpaca 5470, 2923 ir Baby Merino 22, modelis – “Bunty Mitts“.{jcomments on}
Gamta, turbūt norėdama mums įsiteikti, kad nuskriaudė pavasarį, jį šiemet visai išmesdama iš metų laikų rato, dovanojo mums tokį ilgą, šiltą ir tokį gražų rudenį, jog tiesiog nusikaltimas būtų neišnaudoti jo nuotraukose.
Ypač tokio krentančių lapų spalvos megztuko…
Pamarginto taip pat, kaip tas auksinis kilimas po kojomis ir arkos virš galvų.
Su pablukusių – rudeninių;) – gėlyčių sagutėmis.
Girdėjau kažkokius keistus gandus, kaip su buvo bandoma susidoroti (nebepamenu, kas netiko – spalvos nesutapo ar koks kraščiukas), matyt, vasarą jam dar nebuvo atėjęs laikas. Jo auksinės valandos…
Aušros Grigelionienės megztas megztinis ir nuotraukos, raštas iš M.Slava knygos “Latviešu rakstainie cimdi” , siūlai – BC Garn Lucca fino 10 ir estiška vilna Aade Long 8/2 artistic (sand), sagos – Union Knopf.{jcomments on}