Archyvas 2013

Riešines mano teta pradėjo megzti, kad nesumeluočiau, prieš gerus metus. Pirmoji ir turėjusi būti vienintelė pora buvo skirta draugei, kuriai labai šąla rankos, Danutė jai paskolino savąsias riešines (tos dar mano megztos) ir nusprendė, kad pati įtaisys draugei porą, tuomet atsiims savo. Aš taip apsidžiaugiau (visada malonu, kai bendraminčių būrys didėja ;)), bet kai pasiūliau, nebepamenu jau ką – raštą, virbalus, klijus ar siūlus – teta mano kaip kirviu nukirto: “Nieko man nereikia, aš nesiruošiu jų megzti, viena pora Violetai – ir viskas!”

Na, tą viską, tiksliau, mažą jo dalį, matote…:) Rankos – ne Violetos, mano… Pusseserės juokėsi, kad jos dar ne tik kad negavo riešinių, net į eilę neįrašytos. Aš pati į tą eilę brukte įsibrukau, alkūnėmis, jei visai atvirai, tai užlindau be eilės. Įžūlumo man tik norams užteko, per mamą žinią perdaviau ir gavau porą gimtadieniui.Tetos rankdarbiai lydėjo mane nuo vaikystės ir labai man svarbūs, taipi jau jos riešinių norėjau.

Gavo porą ir mano mama gimtadieniui. Gal prieis ir mano vargšių pusseserių eilė;)?

Danutės Mikšienės megztos riešinės, siūlai – Fine wool 2071 ir tamsiai mėlyna Ogrės vilna.{jcomments on}

Vasario mėnesio pabaigoje rodyti savo kalėdines dovanas gal kam pasirodys kiek vėloka, bet šitos riešinė šildo mane ir džiugina lygiai taip pat, kaip tą patį pirmą Kalėdų rytą, kai atsidariau Rasos nagutį ir ilgai sėdėjau be žado. Tokios gražios, tokios prasmingos ir tokios… mano.

Užsimoviau jas pačią pirmą darbo dieną ir sėdėjau vis pati pasigrožėdama, kai į parduotuvę užsuko garsi riešinių mezgėja. Mano riešai, aišku, neliko jos nepastebėti ir nepagirti. “Gavau dovanų”,- pasidžiaugiau. “Na, aš tai pati nusimegzti galiu. O tu, kad nemoki, tai turi dovanų gauti”,- pasišaipė ir išeidama dar mirktelėjo man: “Linkiu pačiai išmokti”. Bet žinot, nei viena mano numegzta riešinių pora nesuteikė man tiek džiaugsmo, kiek gautos dovanų. Tai gal ir nesimokysiu…;)

Rasos Juškienės megztos riešinės, siūlai – latviška Ogrės vilna.{jcomments on}

Dar viena skara, ėmusi rekordiniu greičiu pumpuruotis, bet klausimo “kodėl” man čia net nekyla. “Ravelry” skara nėra iš populiariųjų, gėda, pati jos nė nepastebėjau. Atkreipiau dėmesį tik per kalėdinius mainus, kokią gražią skarą gavo Audronė. Ją mezgė Rasos draugė Violetai, kuriai Rasa paslaugiai parodė šį modelį, turėjusį atitikti gavėjos stilių. Paskui Rasa pakišo tą pačią mintį Daivai, kuri nesidžiaugė savo Noro Kureyon šaliku, skara tai džiaugėsi labai:). O paskui jau jos abi su savo skarom vaikščiojo ir vos spėjai sekti, kur josios savo ūglius leidžia ir kokiais žiedais pasėtos sėklos pražysta…

Manau, pati pagrindinė skaros patrauklumo priežastis – pereinamo siūlo atskyrimas vienspalviu dryželiu. Besimainančios spalvos nesugriūva į margą kaleidoskopą, o iš lėto skleidžiasi visu savo gražumu, praturtintos viespalviu kaimynu.

Skaros forma – be galo paprasta. Ir tai, manau, taip pat vienas iš jos rimčiausių privalumų. Dryžiukai gula lygiu trikampiu, patogiu nešioti ir džiuginančiu akis savo tvarkingom ir gražiom linijom.

Gražvydė savo skaroje derino rusvą Sirri vilną su Noro Kureyon siūlu. Vaikščiodama su ja kasdien į darbą, ir ten pasėjo tą dryžuotą bacilą. Bendradarbė paprašė Gražvydės išrinkti siūlus ir josios skarai. Aš tai padejavau, kaip galima kitam išrinkti spalvas, mane greitai pasipiktinusi kompanija užčiaupė – taigi Gražvydės prašo!

Rezultatas – žiemiškai šilta, bet labai jau pavasariu kvepianti skara:)

Joje suderinti su Sirri 5/2 siūlai – vienspalvis melsvas ir pereinamų spalvų. Didžioji dalis tokių skarų gimė būtent iš Sirri vilnos. Pats ripsinis raštas jau kalba už save, jog bus stora ir labai šilta, o vilna iš Farerų salų tą pačią šiltą šiaurės šalių dainą dainuoja…

Rūta savo skaroje taip pat suderino vienspalvę juodą ir margą pereinamų spalvų Sirri vilną, tik pažaidė dryželių pločiais:

Aušra savo skaroje iš tos pačios vilnos, tik kitų spalvų, spalvas keitė ne kas vieną, o kas du ripso dryžiukus.

Ši Neringos skara – kitas modelis, bet principas tas pats. Nes gražu labai.

Pirmoji skara megzta Gražvydės Norkienės, siūlai – Sirri 5/2 31 su Noro Kureyon 255 ir 260, pavasariu kvepianti skara megzta Janinos Navickienės, siūlai – Sirri 5/2 C7 su C104; Šeimos augintinė demonstruoja Rūtos Juzėnienės megztą ir fotografuotą skarą iš Sirri 5/2 C1 ir C103, Aušros Grigelionienės megzta skara iš Sirri 5/2 20 ir C101. Visų jų modelis – “Autumn sun“. Paskutinioji skara megzta ir fotografuota Neringos Miržinskienės, modelis – modifikuotas “Holden Shawlette“, siūlai – Alpaca 2918 su Delight 15.

Pavasario vėjai krečia pokštus ir labiausiai patyrusioms mezgėjoms, apsuptoms vaikų ir darbų bei rūpesčių be pradžios ir pabaigos…:)

“…man iškart po Naujų prasideda pavasario laukimas, todėl mezgiau labai pavasarišką megztinį Motiejui. Viskas buvo puiku – mezgiau, tada maitinau Barborą, tada darėm namų darbus, tada vėl mezgiau, tada dar kažkas (vienu žodžiu – normalus gyvenimas su 3 vaikais ir bandymu megzti tuo pačiu metu). Megztinį pabaigiau. Ir kai pradėjau siūti sagas, mane ištiko šokas….. Aš nežinau, kaip tai gavosi, nes rankovė įsistatė gerai :-). Bet  iš tikrųjų, modelis gavosi su “razinka” ir man labai labai patiko 🙂 Ko gero, tyčia taip neišeitų.”

Jelenos Šaučikovienės megztas megztukas, nuotraukos ir linksmas laiškas. Siūlai – Cotton Linen 00002.{jcomments on}