Archyvas 2013

Sveikas, mielas pavasari! Tau šypsosi didelis ir labai tvirtas sniego senis su nauju labai šiltu megztiniu pasipuošusia Edita.

Pavasaris toks, turiu pasakyti, nelabai man patinka, bet šiandieninis įrašas – tikrai ne pokštas ir ne bandymas jus apgaule pasukti prie žieminių projektų. Tegu ir labai žiemiškai atrodantis megztinis iš tiesų labiausiai bus reikalingas ne žiemą, nebent labai mėgstate ilgus pasivaikščiojimus ar dirbate lauke. Nuo žiemos šalčių mus patikimai saugo striukės, kailiniai ir paltai, po jais storas megztinis kartais nelabai ir telpa, nelabai jis ir reikalingas prišildytuose namuose, biuruose ar parduotuvėse. Bet va atšilus, kai viršutiniai drabužiai jau saugiai sukrauti antresolėse žiemos vasaros miegui, megztinis lieka vieninteliu rūbu jaukiai ir patikimai mus šildančiu. Vasarai gal jau norėsis ir ko lengvesnio (ypač jei ji truks ilgiau nei du ketvirtadienius), bet pavasarį, su jo vėsiais vakarais ir atjungtu centriniu šildymu, storas šiltas megztinis – nepamainomas kompanjonas.

Elnių ir snaigių nebesiūlau, jos tegu lieka Kalėdoms, bet va toks naujas megztukas neabejotinai užims svarbią vietą pavasariniame garderobe.

Natūralios nedažytos avies ir kupranugario vilnos megztinis turi labai ryškiai šviečiančias detales – spalvotas kišenes, kurios išlenda savo begėdišku oranžu iš megztinio apačios, rankas sukišus, ir skaniai suskamba su ryškiai mėlynais marškinėliais.

Jis neįkyriai ir labai taikliai atspindi naujo sezono tendencijas – gaivios, skaisčios, net neoninės spalvos šalia visai neutralių. Ir yra labai šiltas, to dabar reikia labiausiai. Juk pastebėkite save, dairomės į vitrinas, podiumus, mintyse – gėlėtos kelnės, o ant pečių – šilta vilna…

Numezgamas iš storų siūlų per tikrai neilgą laiką, išverčiamas gerąja ar išvirkščiąja puse pagal nuotaiką, jis patikimai mus lydės iki skaisčių vasaros gėlynų..,:)

Editos Gendvilienės megztas megztinis ir nuotraukos, modelis – “Agnes“, siūlai – Ecologico Camel 105, kišenės megztos iš Gradient 1873.{jcomments on}

Atėjus naujam sezonui (hm, hm) taip norisi ir pačiam atsinaujinti, nusimesti tuos jau pabodusius žieminius drabužius ir pirmyn su gamta spalvotis ir žydėti. Tik gamta – hm,hm dar kartą – visai neskuba žydėti ir spalvotis, atvirkščiai, pasirūpino gausiomis sniego atsargomis. Ir kaip mesi žieminius drabužius šalin, kai termometro stulpelis ne kyla, kaip jam priklausytų pagal sezoną, o krenta žemyn lyg jėgų netekęs. Pati geriausia ir greičiausia (ir viena smagiausių) išeitis – nauji aksesuarai. Tokie nedideli, kaip, pavyzdžiui, nauja kepurė:)

Kepurių pasaulyje  man didžiausias įkvėpimas – Daiva (visos šiandieninės kepurės – jos, numegztos jau po Kalėdų, ir tai dar ne visos…:)) Kiekvieną kartą ji pasirodo su nauja kepure, kurias mezga iš savo galvos ir pagal savo galvą dažniausiai, jei ir pasiima kokį modelį, tai tik įkvėpimui, ne aklam sekimui. Labiausiai mane prajuokina jos komentarai. “Ai, šalta labai buvo, tai dvigubą nusimezgiau, kad šilčiau būtų”,- čia apie šitą kvadratėlių kepurę, su kuria pasirodė antrą šalčių dieną.

Kepurė ne tik labai šilta, bet ir labai universali, abi jos pusės gražios.

Šitą kepurę (žemiau) nusimezgė, nes “laukiau santechniko, tai ką daugiau beveiksi?” Šis paskutinis argumentas liudija jos tikrą kepurių karalienės statusą. Kuri iš mūsų, laukdama santechniko, nieko kito daugiau neranda ką paveikti, kaip nusimegzti naują kepurę;)? Ir dar vienas niuansas – atpažįstate viršutinės ir apatinės kepurės siūlus? Tie patys, skirti megztiniui. Ar daug mūsų praims sukomplektuotus megztiniui siūlus ir po truputį pradės iš jų megzti kepures?

Ši alpakos beretė skirta draugei, kuri į savo garderobą labiausiai kviečiasi santūrias ir elegantiškas spalvas ir tokia spalvota Daivos dovana jai buvo lengvas šokas. Bet su rimtom pasekmėm. Ta spalvota “Belaukiant santechniko” kepurė taip pat nuo Daivos galvos nukeliavo pas ją…:)

Taip su nedideliu spalvotu aksesuaru Daiva sėja spalvotas bombas visam savo kely ir nežinai, kada jos sprogs gera nuotaika, šypsena, spalvų ilgesiu ar pasigėrėjimo atodūsiu…

O dabar – didžiausia staigmena. Ši spalvų ir formų anarchistė ėmė ir parašė vienos savo kepurių receptą!

Šitos gražiosios, su keičiamais bumbuliukais. Čiupkit virbalus!

Daivos Gridziuškaitės megztos kepurės  ir dvi paskutinės nuotraukos, dvigubus dvipusius langučius ir spalvotą beretę fotografavo Jurga P.R. Modeliai – “#4 Checkerboard Cap“, “Gooseberry Hat” (pasitarnavo įkvėpimo šaltiniu) ir “Béret généreux”, paskutinis modelis – čia. Siūlai – Noro Kureyon 170, Alpaca 4010, 3800, 6736, Delight 9 ir Noro Silk Garden Sock S304.{jcomments on}

Nedaugžodžiausiu šiandien, daugumos mintys greičiausiai sukasi apie Kaziuką, ne apie mezginius (ar mezginius Kaziuke?;)), juolab, kad šis mezginys kalba pats. Garsiai kalba.

Raštai iš latviškos pirštinių knygos (M.Slava “Latviešu rakstainie cimdi”), fonas megztas iš vienspalvės juodos Sirri vilnos, augalai – iš tos pačios vilnos pereinamų spalvų.

Tobulas apdaras šaltajam ( ir ilgam Lietuvoje) metų laikui – moteriškas, patogus, dailus ir šiltas be galo. Jau pati iš savęs labai šilta farerietiška vilna, sumegzta raštais beveik padvigubėja ir turim drabužį neperpučiamą, neperlijamą, neprienamą jokiam šalčiui. Be siūlių mezgimas leidžia sijoną segėti nuolat pasukant, taip išlaikoma graži ir nepriekaištinga jo forma.

O grįžtant prie šiandien prasidedančio Kaziuko – tobulesnio rūbo senas tradicijas turinčią mugę lankyti nesurasi: šilta (Kaziukas garsėja blogais orais, čia viena iš miesto renginių privalomų sudedamųjų dalių) ir super stilinga (juk Kaziukas!). Smagaus savaitgalio!

Gražvydės Norkienės megztas sijonas ir pirmoji nuotrauka. Siūlai – Sirri 5/2 C1 ir C105.{jcomments on}

Diena – naktis.

Jurgos Motiejūnienės megztas kaklas ir nuotraukos, modelis – “Bandana Cowl“, siūlai – Gradient 1508.{jcomments on}