Archyvas 2013

Dar viena serija tos pačios dizainerės pirštinių: visų trijų porų panašus augalinis motyvas, tik vienas su žiedais, kitas – su lapais, trečias – ir su žiedais, ir su lapais. Modelių originalūs pavadinimai apima visus metų laikus (sutapimas?): pavasariui skirta pirmoji pora “Pavasario žiedai“, antroji pora vasarinė – “Vasaros nakties žydėjimas“, trečioji jungia rudenį su žiema – “Besniegis gruodis“. Mano visos poros gūdžios žiemos laiku megztos žydi tik žieminiais žiedais…:)

Ši žiedų pora man priminė vaikystės sekretus, kai pažymėtoje vietoje atsargiai atkasdavai žemę ir po stikliuku rasdavai lyg paveiksle sudėliotas gėlytes su spalvotais popierėliais.

Tik kadangi gėlės mano iš speigo ir sniego, tai idealiai joms tiko švelnių spalvų “Crazy Zauberball” kamuolėlis, “vos rausvas, vos melsvas…”, kaip sniegas saulei leidžiantis.

Antroji pora, dizainerės priskirta vasarai, mano – pati žiemiškiausia: sniego fone tamsūs augalai.

Estiškos vilnos perėjimas, labai nežymus ir ilgas, puikiai tiko subtiliam paspalvinimui, tuo pačiu nesuardydamas bendro tamsaus silueto.

***

Kurioziškiausia situacija buvo su trečiąja pora, tiksliau su jos pateikimu. Dar nežinodama pavadinimo išsirinkau sudžiūvusias rudenines spalvas augalui melsvame apniukusiame dangaus fone. Paklausiau dizainerės pavadinimo (gavau testuoti tik schemas), ji kaip tik galvojo apie rudenį.

Savo porai taip pat pasirinko kiek kitokias, bet rudeniškas spalvas, klausėsi šios, šios ir šios dainų, gyvendama tokia kiek liūdnoka besniegio vėlyvo rudens nuotaika. Pirštinės mano man panašios nuotaikos, taip pat megztos gruodį, tik va su sniegu tai jau visai kitokia situacija;). Pas mus tuo metu snigo, snigo ir snigo ir aš visai nežinojau, kaip nufotografuoti “Besniegio gruodžio” pirštines, kai pas mus be sniego buvo gal tik namai. O tuose namuose tamsu tamsu, kaip ir turi būti gruodį, kokios ten nuotraukos. Bandėm su Jurgiu rasti išeitį prie plikos sienos, bet ir tai visos pirštinės snaigėm nutūptos.

Išgelbėjo pagaliau (kaip ne kartą gelbėjo nuotraukas;) gerasis daktaras Šabadas. Apsnigtus pečius pavaliau, apsikabinau jį ir greit greit nufotografavom, kol nespėjo vėl apsnigti. Skrybėlės nepavyko apsaugoti nuo sniego, bet jei nežiūri labai įdėmiai, tas sniegas labai į akis nekrenta ;). Apkarpiau, kiek galėjau, kad nesimatytų sniego fone. Tikiuosi, balandžio mėnesį tokių problemų nebebus. Bent jau mėnesio gale.

Visos trys pirštinių poros sukurtos Natalijos Morevos, pirmoji pora – “Spring Blossom Mittens” megzta iš islandiškos Plotulopi vilnos ir Crazy Zauberball 2096 (septintas debesis), antroji pora – “Summer Night’s Bloom” megzta iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, fonas iš natūralios šviesiai pilkos, augalas – iš pereinamų spalvų artistic blue-lila. Trečioji pora “Snowless December Mittens” megzta iš pačių įvairiausių to paties storio galiukų, nes reikiamos Crazy Zauberball spalvos (upės vaga 1660) tą snieguotą gruodį parduotuvėje nebuvo.{jcomments on}

Daiva J., pažiūrėjusi vienos entrelac kursų grupės darbus, džiaugsmingai pasiūlė paskelbti Vilnių entrelac sostine. Kadangi toks rimtas sprendimas reikalautų ir rimtų tyrimų, jų nesiėmus jau vien pagal matomus mezginius galiu Vilnių drąsiai laikyti bent jau entrelac bastionu:).

Šia technika Jurga M. numezgė savo sesei, būsimai miškininkei, naują kaklą vietoj praganyto senojo, margojo, idealių profesinių spalvų:)

O Rūta S., nemėgstanti kaklų, bet šalikus, pakartojo tobuląjį Noro ir entrelac derinį:

Šiandien šią techniką primenu ne šiaip sau ;). Velykos – paskutinis terminas ir entrelac ir mozaikinių raštų kursų dalyviams pasirodyti. Visi, neatsiuntę nuotraukų (nebaigusių nėra ;))), labai prašom nepamiršti per šventinius rūpesčius, o mes, ridendami margučius, trauksim knygų laimėtojus:)

O jei vis dar yra nebaigusių, greit greit sukitės, kad kartu su ateinančiu pavasariu pasipuoštumėte patys, papuoštumėte artimuosius ir pradžiugintumėte ištikimas mezgimo palydoves – kates…:)

Kaklas megztas Jurgos Motiejūnienės, siūlai – Big Delight 03, šalikas megztas Rūtos Subačiūtės iš Noro Silk Garden Sock S289 ir S313, nuotraukos – autorių.{jcomments on}

Ši pirštinių pora, dizainerės pavadinta ramunėlėm, man priminė astras, tai jas taip ir vadinu. O kadangi  mezgiau pačioje rudenio pradžioje, tiksliau vasaros pabaigoje, astros labai jau primygtinai priminė man artėjančią rugsėjo pirmąją. Tos gražios ir kuklios rudeninės gėlės taip stereotipiškai suaugusios su uniformuotais mokinukais, jog nusprendžiau  vieną klišę perkelti į kitą, nuotraukos – geltoni ir raudoni lapai ir rudens pradžia – tiesiog žanro klasika;).

Šios pirštinės pradėjo ne tik mokslo metus, pradėjo ilgą ir labai vaisingą “draugystę” su dizainere Natalija Moreva, šių pirštinių autore. Draugystė kabutėse, nes tai ne asmeninis bendravimas, o dalykinis, nugulęs mano (ir ne tik) spintoje daug porų tikrai išskirtinių pirštinių. Mat šis modelis be savo išskirtinio gražumo turėjo papildomą sūrio gabaliuką – pirmas numezgęs jas galėjo gauti dar vieną modelio aprašymą dovanų, o į jos modelius seniai jau buvau atkreipus dėmesį. Kaip turbūt suprantate, aš jį gavau.

Išsirinkau “Irisus”. Susidūriau su eiliniais sunkumais: kaip išsirinkti spalvyną. Irisai man visada asociacijavosi ir turbūt jau iki gyvenimo galo asocijuosis su Van Gogo tapyba. Susigalvojau kelis derinius neva pagal kelis jo natiurmortus, o kai norėjau patikrinti, paaiškėjo, kad tie “Van Gogo” deriniai yra tik mano galvoje, o ne jo paveiksluose. Pasvarsčiusi nusprendžiau pasirinkti savo galvos, o ne realų Van Gogą.

Nebepamenu eiliškumo, nes iš pat pradžių žinojau, jog megsiu irisus geltoname fone,

melsvame violetiškus

ir geltonus irisus tamsiai violetiniame fone.

Kai kuriems tvarkingai naudojau normalius siūlus (pvz., melsvame fone irisai megzti iš padraskytos estiškos Aade Long 8/2 afrikos)

kitos poros taip lengvai nesidavė ir teko iškraustyti visus įmanomus ir neįmanomus aruodus 🙂

Numezgus “Irisus” ir pastebėjus, jog dizainerė savo modelius mezga viena, turėjau įžūlumo pasisiūlyti testuoti ir jau dabar esu surinkusi visai nemenką herbariumą, tik mano gėlės – ne džiovintos, o megztos :).

Pati pirmoji testuojamoji pora buvo “Rugiagėlės“:

Man šios gėlės – jau net gyvos kvepia pokariu ir vintažu. Tai ir spalvas išsirinkau tokias nemandras, tikrą mėlyną, lapų žalią ir viskas tokiame melsvai žalsvame Skriaudžių vilnos fone, iš tokių siūlų megztu megztuku galėjo mano mama vaikščioti jaunystėje ir rengti mane mažą…

Numezgiau dvi poras (nuo savęs nepabėgsi…) išbandydama kelis spalvinius niuansus, bet jie tokie niuansai, kad galvos – žalsviau ar melsviau – jums nesuksiu. Geriau parodysiu kolekcijos tęsinį kitą savaitę. Ir labai tikiuosi, kad ji vis pildysis…:)

Pirštinių modeliai – “Camomiles”, “Irises Mittens”, “Cornflowers“, siūlus sunku jau man pačiai susekti, bet kadangi pirštinėms uždedama 60-64 akių, tai mezgiau 2 mm virbalais ir naudojau estiškus Aade Long 8/2, Drops Alpacą, Baby Merino, taip pat tinka 4 gijų kojininiai siūlai, jie dažnai būnai labai gražių spalvų ir perėjimų; tinka bet kokia panašaus storumo vilna.{jcomments on}

Pirštinės su gėlėmis lyg pratęsia vasarą ir žydi visą šaltą žiemą, kai tikros gėlės jau seniai po sniegu. Pamačius testuojamą šį modelį, kiek 70-80 metų dizainu kvepiančią saulėgrąžą, negalėjau atsispirti. Spalvų pasirinkimas – sunkiausias darbas, man visuomet galvoje milijonas variantų, todėl sunku apsiriboti vienu. Numezgiau “tik” du.

Vienoje poroje – pereinamų estiškos vilnos spalvų – gėlė šviesi, gelsva,

kitą porą mezgiau atvirkščiai – tamsiai mėlyną gėlę su violetiniu žiedu šviesesniame melsvame fone.

Kaip dažnai bandžiau suderinti naudą su malonumu ir toje violetiškai žydinčioje poroje išbandžiau ką tik gautą vilną iš Šetlando salos.

Neišsirenku, kuri pora man gražesnė. Estiška pora man labai patinka savo nevienodumu, nes ilgais tarpais besikeičiančios spalvos nederintos vienodos neišeina, spalva kaip tik pasikeičia kartu su pirštine. O mano Kristė nė kiek nedvejodama išsirinko aiškesnio piešinio Šetlando vilnos porą:)

Dar viena vasariška pora sukurta ūkininko dukters, su nostalgija ir išmanymu atkūrusios Švedijos pievų augalus: trifolium pratense, phleum pratense ir dactylis glomerata.

Pirmoje poroje (vėl negalėjau išsirinkti vieno varianto;)) norėjau atkurti vasaros vakaro įspūdį, kai tarp šlamančių smilgų leidžiasi saulė…

Antroje poroje – sudžiūvę augalai sniego fone.

Pradėjau šią žiemišką porą subtiliu Noro Kureyon Sock S149 baltame fone, bet tas subtilumas pasirodė besąs purvinumas ir vienspalvis rudas tvidas gerokai pataisė reikalą. Kartais, kaip bebūtų sunku, paprastesnis pasirinkimas duoda daug raiškesnių rezultatų…:)

Pirmųjų porų modelis – “Clytia mittens“, margoji pora megzta iš Aade Long 8/2 artistic blue-lila ir sand, antrasis modelis – “Swedish summer mittens“, saulėlydžio dangus megztas iš pačių įvairiausių tikusių galiukų, augalai iš Aade Long 8/2 artistic green, žieminė pora megzta iš Aade Long 8/2 baltos nedažytos vilnos ir Rowan Light Tweed 206.{jcomments on}