Ši pirštinių pora, dizainerės pavadinta ramunėlėm, man priminė astras, tai jas taip ir vadinu. O kadangi mezgiau pačioje rudenio pradžioje, tiksliau vasaros pabaigoje, astros labai jau primygtinai priminė man artėjančią rugsėjo pirmąją. Tos gražios ir kuklios rudeninės gėlės taip stereotipiškai suaugusios su uniformuotais mokinukais, jog nusprendžiau vieną klišę perkelti į kitą, nuotraukos – geltoni ir raudoni lapai ir rudens pradžia – tiesiog žanro klasika;).
Šios pirštinės pradėjo ne tik mokslo metus, pradėjo ilgą ir labai vaisingą „draugystę” su dizainere Natalija Moreva, šių pirštinių autore. Draugystė kabutėse, nes tai ne asmeninis bendravimas, o dalykinis, nugulęs mano (ir ne tik) spintoje daug porų tikrai išskirtinių pirštinių. Mat šis modelis be savo išskirtinio gražumo turėjo papildomą sūrio gabaliuką – pirmas numezgęs jas galėjo gauti dar vieną modelio aprašymą dovanų, o į jos modelius seniai jau buvau atkreipus dėmesį. Kaip turbūt suprantate, aš jį gavau.
Išsirinkau „Irisus”. Susidūriau su eiliniais sunkumais: kaip išsirinkti spalvyną. Irisai man visada asociacijavosi ir turbūt jau iki gyvenimo galo asocijuosis su Van Gogo tapyba. Susigalvojau kelis derinius neva pagal kelis jo natiurmortus, o kai norėjau patikrinti, paaiškėjo, kad tie „Van Gogo” deriniai yra tik mano galvoje, o ne jo paveiksluose. Pasvarsčiusi nusprendžiau pasirinkti savo galvos, o ne realų Van Gogą.
Nebepamenu eiliškumo, nes iš pat pradžių žinojau, jog megsiu irisus geltoname fone,
melsvame violetiškus
ir geltonus irisus tamsiai violetiniame fone.
Kai kuriems tvarkingai naudojau normalius siūlus (pvz., melsvame fone irisai megzti iš padraskytos estiškos Aade Long 8/2 afrikos)
kitos poros taip lengvai nesidavė ir teko iškraustyti visus įmanomus ir neįmanomus aruodus 🙂
Numezgus „Irisus” ir pastebėjus, jog dizainerė savo modelius mezga viena, turėjau įžūlumo pasisiūlyti testuoti ir jau dabar esu surinkusi visai nemenką herbariumą, tik mano gėlės – ne džiovintos, o megztos :).
Pati pirmoji testuojamoji pora buvo „Rugiagėlės„:
Man šios gėlės – jau net gyvos kvepia pokariu ir vintažu. Tai ir spalvas išsirinkau tokias nemandras, tikrą mėlyną, lapų žalią ir viskas tokiame melsvai žalsvame Skriaudžių vilnos fone, iš tokių siūlų megztu megztuku galėjo mano mama vaikščioti jaunystėje ir rengti mane mažą…
Numezgiau dvi poras (nuo savęs nepabėgsi…) išbandydama kelis spalvinius niuansus, bet jie tokie niuansai, kad galvos – žalsviau ar melsviau – jums nesuksiu. Geriau parodysiu kolekcijos tęsinį kitą savaitę. Ir labai tikiuosi, kad ji vis pildysis…:)
Pirštinių modeliai – „Camomiles”, „Irises Mittens”, „Cornflowers„, siūlus sunku jau man pačiai susekti, bet kadangi pirštinėms uždedama 60-64 akių, tai mezgiau 2 mm virbalais ir naudojau estiškus Aade Long 8/2, Drops Alpacą, Baby Merino, taip pat tinka 4 gijų kojininiai siūlai, jie dažnai būnai labai gražių spalvų ir perėjimų; tinka bet kokia panašaus storumo vilna.{jcomments on}