Archyvas ‘2012

“Čia panaudoti Noro likučiai, kuriuos teko išpreparuoti mezgant Vijoklių pašvaistę, nes jau truputį per daug spalvų ten buvo :)”. Dar visai neseniai, perskaičius tokį sakinį, man akyse taip tamsu iš pasipiktinimo pasidarytų, jog jokių pirštinių nebematyčiau, o dabar perskaitau ir galvoju: “Kokios gražios pirštinės ir kaip smagiai nufotografuota!” Noro preparavimas man iki šiol kvepia lengva šventvagyste, bet tiek draskius kitus…

Pasivaikščiojimas po kapines nuteikia filosofiškai. Žvelgdamos į neaprėpiamus plotus kapų, tų paskutinių žmogaus pėdsakų šioje žemėje, kalbėjomės su dukra, ką žmogus po savęs palieka be paminklo, kur labiausiai jį prisimeni ir, svarbiausia, ką palieki pats… Todėl ir mezginiai, į kuriuos krypsta akys, tokie… rimti ir nevienadieniai.  Angliškuose modelių aprašymuose labai paplitęs terminas “heritage knitting”, tiksliausiai nusakantis tą, ką matot pakabintą…

Daiva mezgėsi pirštinaites be pirštų su įmantriu pyniu raštu ir taip džiaugėsi, vis atsigrožėti negalėjo, kaip dailiai tos pynės su spalvom dėliojasi, gražu ir kad jos abi skirtingos… Dešinės (pilka) rankos nykštį permezginėjo net tris kartus, kad gerai ir tinkamai įstatytų. Pabaigė ir toliau atsidžiaugti negali. Pasimatavo ir…ups! All left – perfrazuojant mano vaikučių pasakojamą juodojo jumoro anekdotą (“Kaip vadinasi…

Atšalus orams, tradiciškai akys krypsta į vilną. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną natūralų pluoštą, seną kaip pasaulis ir puikiai žinomą, bet labiau įprastą šiltuoju laiku – šilką. Jei vilna turi savo priešininkų dėl nešvelnumo, tai šilkas… švelnus ir labai mielas bei naudingas odai. Ir ideali medžiaga visiems metų laikams. Vasarą šilkas vėsina, o žiemą, kai šalta – yra…

Seniai buvau nusižiūrėjusi šį modelį, seniai ir nusipirkusi, pagaliau, rudeniui atėjus, atėjo ir jo eilė. Ne dėl to, kad šalta, bet tie krintantys lapai, derlius daržuose… Mezgiau neturėdama jokio labai konkretaus adresato, bet kadangi turiu mažą galvą ir nemėgstu labai beretiškų berečių, sumažinau raštą vienu motyvu (vietoj 9 mezgiau 8) – nagai vis į save linksta;). O fotografuoti vienareikšmiškai norėjau…

Pavadinime – Rasos komentaras po nauju Virginijos megztuku. Ir niekam turbūt jo versti nereikia:) Ką čia daugiau bepridėsi… Pati autorė pavadino jį “Žolinių žolynais”, bet žolynai jau apvytę ir padžiūvę, o tie ženklai – lyg iš mano pačios širdies išskaityti. “Ravelry” jau apdūsautas, išgirtas, šauktukais ir jaustukais apkabintas. Ir anekdotinėm situacijom beapaugantis… Visas pulkas užsieniečių atakuoja Virginiją aprašymo. “Koks dar…

Pamatau ką nors numegzta iš siūlo ir vis su šypsena prisimenu, į kokią kvailą situaciją kartą mugėje nepakliuvau… Jau iš tolo “Schoppel-wolle” stende pastebėjau labai gražias pirštines iš “Crazy Zauberball” – tokių džiuginančių spalvų! Priėjau arčiau susižavėjusi ir jau žiojausi garsiai pasidžiaugti, kad tokia graži nauja spalva atsirado, paskui priėjau dar arčiau. Ir pažiūrėjau spalvos numerį. Spalvų neatpažinau, o numerį…

Šių megztukų pasirodymas sukėlė tikrą aptarinėjimų audrą. Ketvirtadienio vakarą tik ir girdėjai, iš kokio siūlo, kokiu raštu, su rankovėm ar be, su kraštu ar be, kaip numatyti tau tinkamą dydį (modelis vieno dydžio, o mes tai ne…) ir t.t., ir pan. Nežinau, ar praėjo savaitė ar dvi, bet vieną ketvirtadienį vietoj gausių šnekų pasirodė gausūs vaizdai – visas būrys įstrižų…

Mane visuomet žavi žmonės, kurie renkasi margų siūlų sruogą, “kad nieko nereiktų galvoti, mezgu ir gražu”. Man labai patinka marginti siūlai, tokie nepaprastai gražūs sruogose, bet juos renkuosi tik tuomet, kai esu nusiteikusi galvoti. Ir derinti, ir ardyti, ir dar kartą galvoti. Galutinis rezultatas dažnai atrodo taip “savaime išėjęs”, bet kai pats ne kartą esi su tais margais grožiais susidūręs,…

Labai ypatingos riešinės labai ypatingam žmogui – pribuvėjai. Margas gyvybės medis tvirtoms, jautrioms ir mylinčioms rankoms, kurios pačios pirmosios pasitinka į pasaulį atkeliaujančius mūsų vaikus… Dangirutės Giedraitytės megztos riešinės ir nuotraukos, siūlai – Merino Land 14.{jcomments on}