Pavadinime – Rasos komentaras po nauju Virginijos megztuku. Ir niekam turbūt jo versti nereikia:) Ką čia daugiau bepridėsi… Pati autorė pavadino jį “Žolinių žolynais”, bet žolynai jau apvytę ir padžiūvę, o tie ženklai – lyg iš mano pačios širdies išskaityti.
“Ravelry” jau apdūsautas, išgirtas, šauktukais ir jaustukais apkabintas.
Ir anekdotinėm situacijom beapaugantis… Visas pulkas užsieniečių atakuoja Virginiją aprašymo. “Koks dar aprašymas?!!! Pasidedi ant kelių latviškų pirštinių knygą ir mezgi. Taip mezga didžioji dalis lietuvių”. Na, nežinau, kokia dalis taip mezga, bet taip, mes kūrybingos ir nepritekliaus (informacijos pirmiausia) metais ypatingai tą kūrybingumą išlavinusios, aprašymais nesugadintos neišlepintos. Tačiau labai nuoširdžiai suprantu visus prašančius, žiūri į tokį grožį ir… NORISI!!!
Suskaidžius tą nenormalų grožį į normalias sudedamąsias dalis (vėl cituoju Rasą), gausim spalvotą “Noro SilkGarden Sock” ir vienspalvį grietinėlės spalvos vilnonį “Vijos” siūlą. Tą siūlą, kaip nebedžiuginantį, Jurga atnešė į lagaminą. Niekaip negaliu apsispręsti, kaip dabar jausčiausi jos vietoje: nagus graužčiausi iš gailesčio ar džiaugčiausi, kad niekur nepritaikytas siūlas į tokį šedevrą inkarnavosi… Ir ne į pirmą!
Ir, labai tikiuosi, ne į paskutinį:) Tuo pačiu puikiausiai suprasdama, kad siūlai čia nieku dėti.
Virginijos Sankalienės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – Noro SilkGarden Sock S321 su nebalinta “Vijos” vilna, modelis – pasidedi ant kelių latviškų pirštinių knygą ir mezgi.{jcomments on}