Medvilniniai žirniukai

Kalbėdama apie vasarinių mezginių tendencijas, aš visai neperdėjau – labai nemažai megztų (ar nertų, kaip šios dienos įraše) jau baigti ir laukia šiltų orų dar kalendorinei vasarai nė neprasidėjus.

Jolantos stilių jau pažįstate – vienodai gerai ji sutaria tiek su virbalais, tiek su vąšeliais, myli spalvas ir nebijo eksperimentų ir naujame vasariniame megztuke tas puikiai atsispindi 🙂 .

Naujam nertiniui Jolanta pasirinko du skirtingus pereinamų spalvų kamuoliukus – vieną mėlyną (nuo tamsios iki šviesios), kitą – džiugiai ryškių fuksijos, geltonų ir žydrų atspalvių. Abu labai išmaniai suderinti kas eilutę – tamsiai mėlynas sudaro foninį tinklelį, o iš ryškiaspalvio siūlo nerti žirneliai. Skamba gal ir paprastai, bet visa tai turėjo susikomponuoti į kūnui draugišką formą, todėl Jolantai teko gerokai paplušėti jungiant detales – net įsiuves padaryti.

Detalės ir apdaila Jolantos taip pat visada apgalvota ir nebūtinai tai turi būti įmantru – turi būti gerai ir tikti. Kaklo apdaila yra vienokia, rankovių ir apačios krašteliai – kitokie.

Atskira kalba apie siūlus. Medvilnė turi įvaizdį (dažnai pagrįstą, deja) kaip neelastinga medžiaga, o vąšeliu sunerta yra kieta ir labiau stovinti nei krentanti. Tai ši medvilnė yra visai kitokia. Minkšta, švelni ir be galo maloni tiek dirbti su ja, tiek nešioti. Ir nerta yra tokia pat miela, kaip megzta.

Dabar didžioji dalis rūbų mezgami (ir neriami) ratu, todėl pereinamų spalvų taikymas simetrijos mylėtojams yra susitraukęs iki minimumo. Man, atvirkščiai, labai patinka nesutampančios spalviškai detalės ir bandžiau pagauti kokią Jolantos siūlę, bet jos nertinyje net ir nesutampančios juostelių spalvos susijungia į labai harmoningą visumą.