Daugeliu atveju aš suprantu moherinį priedą. Kai kur jis tikrai būtinas, suteikia daiktui puošnumo ir storio, nepridėdamas svorio, švelniai pagilina atspalvį. Kai kur moheris yra mielas priedas, suteikiantis šventiškumo ar prikeliantis naujam gyvenimui jau pagyvenusį siūlą. Bet mezginiuose su tekstūriniais raštais, ypač tokiuose, kur raštai groja pirmu smuiku?
Jurga pasirinko savajam Ingrid mezgtukui lygią, apvalią ir elastingą portugališką vilną ir, mano galva, jis stipriai išlošė, o šviesi spalva pridėjo papildomų taškų ryškesniam efektui.
Pakankamai stora vilna pasirūpino, kad megztukas būtų rimtai šiltas, o tokį dėkingą rudenį kaip šiemet su odine striuke ant viršaus jis beveik galėjo pretenduoti į viršutinio rūbo statusą 😉 .
Balta spalva tai ne tik bonusas modeliui, bet ir šventiška nuotaika ir ryškus skaidrus akcentas tamsiame šaltojo sezono garderobe (pačios Jurgos taip pat 😉 )
Jurgos Motiejūnienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 01, models – „Ingrid Sweater„.