Jau nemažai ketvirtadienių praėjo be įprasto „Ilmavos” serialo, laikas grįžti į vėžes :).
Laikai karantininiai, todėl ir ši serija tokia pat ;). Ir kalba ne apie siūlų trūkumą, kuris net karantino metu lengvai pašalinamas. Kalba eina apie likučių reviziją ir virtuozišku bandymu išsisukti su tuo, ką turi.
Jolanta savo naujam megztukui panaudojo jau išbandytą derinį – plonytę Spinni vilnelę su Isager moheriu. Ir tai, kas atrodo turtingas spalvų ir niuansų paveikslas, gimė iš meistriško pažaidimo dviem vilnos ir dviem moherio spalvom: šviesiai pilka ir šviesiai rausva su rožiniu ir natūralios rusvos spalvos pūku. Išankstinis planas tebuvo preliminari vizija, paskui jau siūlai diktavo sąlygas ir lėmė apačios dryželių spalvas ir kiekius. Originalo skylučių buvo atsisakyta turbūt ir dėl storesnio siūlo, ir kad pagrindinė tema buvo ne raštų, o spalvų juostos.
Nieko nenustebinsiu, pakartodama žymiosios E.Zimmermann žodžius, kad geriausi dizaino atradimai gimsta iš siūlų trūkumo ar klaidų ir pirmo atvejo tobulą iliustraciją šiandien matome :).
P.S. Priderinta skara – iš draugystės projekto :).
Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Spinni 2S ir 61 kartu Isager Silk Mohair 62 ir 7S. Modelis – „Ilmava„.
Tikrai šis modelis turi šimtą veidų! Nepaprastai elegantiškas megztukas, nesitikėjau, kad Ilmava ir toks būna.