Daug kam mezgimas asocijuojasi su drabužiais (o tų, kurie nemezga, galvose dažnai stereotipai susiaurina šitą veiklą iki šalikų ir kojinių), bet iš tiesų interjero mezginiai (ar, kaip šiuo atveju, nėriniai) yra labai rimta ir didelė mezgimo šalies valstybė, labai praktiška ir dekoratyvi tuo pat metu. Man reikėjo poros metų kasdieną (!) visų šeimos narių naudojamų pledų namuose, kad suprasčiau, jog be megztinio aš gal ir išgyvenčiau (gal…), bet be pledo – ar tai būtų galima vadinti gyvenimu? Ir ne, daiktui, kuris taip ištikimai ir ilgai tarnauja namuose, negaila jokio laiko ir jokių siūlų (šie turi būti tik tvirti ir gerai nešiotis).
Be praktinės pusės interjero mezginiai turi ir dar vieną rimtą privalumą – dažniausiai jų dydis (o kartais ir forma) kelia labai menką (jei ne visai jokį) rūpestį. Koks skirtumas, kokio skersmens yra naujasis kilimėlis ar krepšys – jis ras savo vietą ir paskirtį namuose. Todėl toks atsipalaidavimo projektas gali būti ne tik praktiška namų jaukumo dalimi, bet ir puikia pauze tarp matavimo ir įtemptų skaičiavimų reikalaujančių mezginių, galimybe sunaudoti keisčiausių charakterių siūlų likučius (arba drabužiams nelabai prilimpančius).
Neatsitiktinai turbūt visi šiandieninio įrašo herojai yra nerti vąšeliu. Jei mezgimas (ypač darant formą) dar ir reikalauja kažkokio išankstiniio plano, tai vąšelis vienu metu turi reikalų tik su viena akimi ir ši technika yra puiki proga kūrybai iš skyrelio „Ką matau, tą dainuoju”.
Edita, spėju, pradėjo savo krepšį nuo kvadrato, kuris paskui ratu neriamas dailiai suapvalėjo ir įsitaisė rankenas, kad patogu būtų jį kartu su visu turtu viduje nešioti :). (Kam norėsis kokių nors tikslesnių kelrodžių krepšelio nėrimui, prašom čia.)
Sigita savo krepšiui panaudojo tris dvigijės estiškos vilnos sruogas, nes siūlas rūbui pasirodė per tamsus. Dugnas, pradėtas nerti kaip kvadratas, ištįso į stačiakampį, o pabaigos eilėse krepšys įsitaisė dvi patogias skyles vietoj rankenų. Į jį kraunami skalbiniai (tokia jo pirmoji paskirtis) ir katinai (šis įlenda pats ir neabejoju, yra tikras, kad tai jam ir dėl jo).
Editos Jankevičienės nertas kilimėlis iš įvairių siūlų galiukų ir krepšys, nertas iš Sirri 5/3 (nedažytos balta, pilka ir t.ruda). Kitas krepšys nertas Sigitos Janušonienės iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos (3 siūlai kartu sudėti). Nuotraukos autorių.