Archyvas 2020

Šie metai griauna vieną po kito visus mano įsitikinimus apie mezgimą ir reikalingus drabužius – mano galva niekaip negali atsistebėti tuo, ką daro mano rankos. Vasariniai mezginiai? Jiems subręstu rugpjūtį, gerai saulės pakepinta pradedu įsijausti į tą šilto sezono spintą, bet vasariniai mezginiai man patinka ploni, o šie mezgasi negreitai… Tai rugpjūtį ne kažką ir suspėsi. tik įsibėgėji ir atsitrenki kakta į vilna kvepiantį rudenį. 

Šiais metais vasara man įsijungė vienu mygtuko paspaudimu – per pačią pirmą rimtą audrą su krušomis ir kriokliais bei karščiu tuo pat metu. Skubiai pradėjau didįjį drabužių kraustymą – šilti megztiniai ir megztos suknelės ištremiamos į skrynią, o iš ten atkeliauja… ne kaži kas;). Pajutusi vasarinių palaidinių stygių šiais metais neiškeliavau pasivaikščioti po mišką ir pasvajoti, o karštligiškai ėmiausi tikrinti medvilnės atsargas. Savo didelei nuostabai – visai ne plonos, o tokio vidutinio storio, kurią galėčiau megzti 3 mm virbalais. Nusprendžiau, kad man reikia kažko tarpinio tarp maikutės ir megztinio – neplonos palaidinės trumpom rankovėm, tinkančios vėsesnei dienai, kai norisi būti ir šiltai, ir plikom rankom.

Čia aš įtariu sąmokslą. Manęs jau senokai laukė visa krūva vidutinio storio vasarinių siūlų, kuriuos planavau pamegzti ir nuspręsti, ar atkeliaus jie į MZ lentynas. Esu tikra, jie nusprendė nelaukti ir patys imtis iniciatyvos prakišti man tokio rūbelio idėją, kad visa kompanija įdarbinta būtų. Galvoje sėdėjo ką tik baigta vilnonė “Ilmava”, tai tie medvilniniai, lininiai ir šilkiniai kamuoliukai viens du paslaugiai joje juostomis susidryžavo. Beliko tik numegzti. 

Ir mano rankos to ėmėsi su tokiu entiuziamu ir iniciatyva, kad joks kitas mezginys įsiterpti nedrįso;).

Atsisakiau originalo skylučių ir šoninių siūlių, visa kita liko, kaip parašyta. Menki mezginio netolygumai turbūt buvo neišvengiami derinant šiek tiek skirtingų faktūrų ir storio siūlus, bet mano džiaugsmio (nei mezgimo, nei nešiojimo) jie netemdė.

Kristina mano nė už ką tokio margo daikto nenešiotų, bet mielai papozavo,

 

kad aš eilinį kartą padūsaučiau, kaip viskas ant jos (ir ji pati) daug geriau atrodo.

Pasibėdavojus dėl amžiaus dovanojamų išvaizdos pasikeitimų draugei, ši išmintingai patarė nežiūrėti į save veidrodyje, o žiūrėti į savo vidų. Ten visi mes jauni ir gražūs.

Taip, nusprendžiau, ir darysiu. Dar žiūrėsiu į megztuką – šis man taip pat labai patinka;).

Palaidinė megzta iš pačių įvairiausių medvilnių ir mišinių – Rowan Revive, Isager Palet, Rowan Denim Revive, Schachenmayr Cotton4future, Schachenmayr Soft Linen Mix Color, Rowan summerlite dk, Rowan Truesilk, Schachenmayr Fashion Summer Ombre, Schachenmayr Organic Cotton, Rosarios4 Re-Use. Modelis – “Ilmava“.{jcomments on}

Klubo sugrįžimas (šiandien jau vakarojam įprastu laiku:)) ir naujas siūlas – ar ne dvi puikios priežastys naujam modeliui? Šilta, jauki, didelė ir minkšta skara – mano pats didžiausias ačiū Jums už kartu išgyventą sunkmetį, už Jūsų meilę, draugystę ir palaikymą.

Pavadinimas Paukščio plunksna kilo iš siūlo lengvumo, spalvų derinio ir skaros formos.

Forma – viena populiaresnių ir jokio mano indėlio joje nėra, aš tik įkomponavau į ją įvairius spalvotus raštus. 

Gal jums kils noras savus sudėti ar šiuos savitai nuspalvinti – labai labai lauksiu visų įsikūnijimų!

Skara mezgama nuo siauriausio galo ir platinama. Posūkio taške esantis akių skaičius plius toks pats skaičius eilių sudarys pabaigos kraštinės ilgį. Todėl visada galite pasirinkti anksčiau ar vėliau sukti už kampo;). Reikės tuomet truputį pasiskaičiuoti savaip, bet iki to laiko jau pagausite bendrą principą ir tikrai nebus sudėtinga:).

Ši skara išskalbta man pasirodė milžiniško dydžio, bet kaip matote ant kaklo ir pečių, bus pats tas, ypač kai trumpų rankovyčių sezonas liks praeityje.

Savajai skaros versijai aš pasirinkau labiausiai patinkančias spalvas, bet bet kuris derinys iš Meu Bem lentynos sėkmingai pretenduos į klasikinį ir kaipo toks tiks prie visko;).

Skarą pačiupinėti ir pasimatuoti visada galėsite MZ, o aprašymas laukia čia. Smagaus mezgimo!

{jcomments on}

Šiandieninė kolekcija – Renatos meilės ir draugystės išraiška. Kiekviena pora skirta draugei, nesvarbu, kokiame pasaulio kraštelyje ji gyventų. Toks (ne)matomas siūlinis voratinklis uždengia pasaulio žemėlapį, jame sužymėti taškai, kur tavo artimas žmogus vaikšto sušildyta širdimi ir kojomis:).

“Man vienas malonumas megzti kojines dovanų. Į keliones visada imu megzti kojines. Jeigu kažkas pamato, kad mezgu, pasidžiauga, tada aš paklausiu, ar norėtų? Mezgu kiekvienam individualiai, kad tiktų prie žmogaus natūros ir stiliaus.“

Jokia pora nėra megzta tiesiog iš spalvoto kamuoliuko, kaip siūlas eina, Renata parenka kiekvienai porai savas kombinacijas, spalvų ir raštų derinius, kiekvienos kojinės net vardus turi pagal savo šeimininkes. Pirmoji – “Jūratė”,

šios trumputės – “Jurgita”. 

Santūriai pilkos, bet su razina, tai yra, šlakeliu mėtų degtinės;).

Ši marga pora su mėlynais akcentais skirta Juliette ir keliaus į Grenoblį Prancūzijoje. 

Nesudėtinga, rodos, pora apgalvota iki menkiausių detalių – net iš rašto susidarančios bangelės turi atsirasti šonuose.

Renata savo mezginiuose jau seniai pasiekė tą mano išsvajotą lygį, kai mezgi ne tai, ką moki (ypač jei moki visko daug ir taip knieti reikalus supinti ir pasudėtinginti), o tai, kaip atrodo, kad turi būti. Net jei tuo metu turi būti vien lygus (o kartais prie to ir vienspalvis!) mezgimas – ir užtikrintai pataiko tiesiai dešimtuką.

Ši pora – Galinai, norėjusiai kiauraraščių kojinių, tai margas siūlas atkrito, bet Renata nebūtų Renata, jei savaip nepakomponuotų raštų ir neuždėtų po vyšnaitę (ar greičiau mėlynę;)) ant pirštų galiukų.

Drabužis nebuvo derintas prie kojinių, taip “atsitiktinai” supuolė mėlynos, kas garantuotai liudija, jog kojinės yra 100% šeimininkės dalis:).

Ir gyvens jos tarp Vilniaus ir tolimosios Philadelphios Amerikoje:).

Paskutinė pora keliaus labai ryškiam žmogui – Caroline į Lisaboną, džiugins dar vienas kojas jungtine lietuvės draugės ir vieno ryškausių prancūzų impresionisto kūryba. Japonišką tiltelį Živerni sode Renata aprėmina tamsiai raudonais vyšnių lašais ir skirtingais (!) kulnais. Pastebite, tie patys siūlai pasikartoja ne vienoje poroje, taip nutiesdami papildomas meilės vorantinklio gijas:).

Kojinės yra labai dviprasmė dovana. Tos, iš parduotuvės, pirmauja visuose išbėdinių dovanų sąrašuose – na, džiaugsmo neatneš, bet nors susinaudos;). Tuo tarpu rankomis megztos iš plono specialiai tam skirto siūlo kojinės atsiduria visai kitoje svarstyklių lėkštėje – tokia dovana yra labai labai ypatinga, labai vertinama ir pageidaujama. Tai tarsi visiškas ateivis iš kosmoso tarp mašininių pramoninių. Ir ypatingo įvertinimo sulaukia visų amžių gavėjų grupėse. Net mano dukra, ruošdama dovanas draugėms į užsienius, paprašė močiutės pasiūti joms pirkinių maišelius ir atėjo pas mane paploninus balselį. “Kaip manai, ar negalėtum tu man po porą kojinių joms numegzti. Kaip gražu būtų, maišeliai – močiutės siūti, kojinės – mamos megztos…”. “Gražu”,- sutinku,- “O tu nenorėtum ko nors savo rankomis padaryti?” Kristina plačiai atveria akis: “Na, tai mano yra idėja!”.
Čia aš praradau kalbos dovaną ir užleidžiu sceną Pablui Nerudai. Šis eilėraštis jau buvo skelbtas MZ dienoraštyje, bet seniai ir yra per geras, kad užsimirštų.

Ode to My Socks

Mara Mori brought me
a pair of socks
which she knitted herself
with her sheepherder’s hands,
two socks as soft as rabbits.
I slipped my feet into them
as if they were two cases
knitted with threads of twilight and goatskin,
Violent socks,
my feet were two fish made of wool,
two long sharks
sea blue, shot through
by one golden thread,
two immense blackbirds,
two cannons,
my feet were honored in this way
by these heavenly socks.
They were so handsome for the first time
my feet seemed to me unacceptable
like two decrepit firemen,
firemen unworthy of that woven fire,
of those glowing socks.Nevertheless, I resisted the sharp temptation
to save them somewhere as schoolboys
keep fireflies,
as learned men collect
sacred texts,
I resisted the mad impulse to put them
in a golden cage and each day give them
birdseed and pieces of pink melon.
Like explorers in the jungle
who hand over the very rare green deer
to the spit and eat it with remorse,
I stretched out my feet and pulled on
the magnificent socks and then my shoes.The moral of my ode is this:
beauty is twice beauty
and what is good is doubly good
when it is a matter of two socks
made of wool in winter.

Renatos Blackutės megztos kojinėms draugėms. Pirmoji pora megzta iš WYS Signature  4-ply Florist 129 (Pilkšvalapė žilė), Regia Metropole color 04488 ir dar tikrai kokių galiukų įmaišyta. Iš to paties siūlo (Regia Metropole color 04488) meztos ir trumpos kojinaitės, įmaišant gabaliuką Regia Design line by Erika Knight 6450 (Mėtų degtinė). Trečioji pora megzta iš Opal Hundertwasser 1435 (“Lietinga diena” ant meilės bangų) su Opal 4-ply solid 5188 krašteliais. Tas pats mėlynas Opal 4-ply solid 5188 siūlas panaudotas ir kitos poros pirštukams prie WYS Signature 4-ply 395 (Laimas šokolade). Paskutinė pora megzta iš Opal Monet 9684 (Japoniškas tiltelis Živerni sode) su WYS signature 4-ply 395 (Laimas šokolade), Opal 4-ply solid 5188 kulnais bei WYS Signature 4-ply 529 (Vyšnių lašai) krašteliais ir pirštukais. Pablo Nerudos eilėraštis “Ode to my socks”.{jcomments on}

Su šituo džipu į MZ atvažiavusi Jolanta būtų mažiau mus nustebinusi, kokį efektą ji sukėlė pasirodžiusi su nauja suknele.

Aš išsižiojau dar tik pradžią pamačiusi, kai Jolanta atėjo prisipirkti siūlų iš pačios pirmosios uždarytoje parduotuvėje gautos siuntos;) ir niekaip negalėjau suprasti, kaip įmanoma taip meistriškai suderinti skirtingo storio medvilnes, kad niekas niekur nei trauktų, nei pūstųsi, nei banguotųsi. 

Lengvai, sako Jolanta. Viskas nuo kaklo ėjosi puikiai ir be jokių pastangų, raštas taip vykusiai įsipaišė į formos modeliavimą, kad nereikėjo rūpintis nei kaklo iškirpte, lengvai susiformavo nuleisti pečiai, o nuo jų – rankovės.

Zigzagai gudriai apžaisti ir formuojant siluetą – viskas pagal figūrą idealiai guli!

Sunkumai prasidėjo tik pačioje apačioje, norint zigzagus užbaigti lygia juosta, teko į pagalbą pasitelkti geometriją, kad išlyginantys trikampiai neišsikištų ir naujų reljefų neprigamintų.

Karantino metas nepraėjo veltui – laiko viskam užteko. Nes jei ne tas netikėtas gyvenimo vingis, suknelė būtų likusi megztuku. Gražiu, žinoma, be jokios abejonės, be suknelė gavosi ypatingai efektinga!

Jolantos Vainutienės megzta suknelė iš Shoppel-wolle Cotton Ball 2271 kartu su Rosarios4 For Nature Print 113.{jcomments on}