Archyvas 2013

Naudodamąsi paskutinėmis vasaros dienomis, skubu parodyti naują Rūtos kūrinį iš lino. “Vasaros pabaigoj gal dar išprovokuos ir kitų beprotiškas idėjas…”

Kiekvienas mes, mezgantis, turim savą stilių. Kas mezga daugiau, mezginiai jo įgauna tam tikrų bendrų bruožų, išryškėja mėgstamas konstravimo būdas, mylimi raštai, spalvų pasirinkimas…

Rūta, ne vieną mezginį numezgusi pradėdama nuo vidurio, tęsia šią labai pasiteisinusią tradiciją. Vertikalus raštas visai kitaip atrodo  nei išsidėstęs horizontaliai, spalvotų juostų atveju tas ypač ryšku. Toks mezginys puikiai prisitaiko prie figūros ir yra idealus būdas taip madingoms kimono rankovėms megzti. Dar vienas jau Rūtos parašu tapsiantis niuansas – prailgintų akių juostos, suteikiančios paprastam lygiam trikotažui įdomumo, lengvumo ir žaismingą užuominą į kiauraraštį.

Apie spalvas tai nelabai ką turiu bepasakyti, pačios kalba. Tik seniau, pasigedusi Noro linijoje man tinkančių vasarinių siūlų (suprask, lino), imu šventvagiškai manyti, kad gal mes patys…;)

Rūtos Juzėnienės megzta palaidinė ir nuotraukos, siūlai – dvigubas 4 gijų linas.{jcomments on}

 

Manoji “Boxy” versija – “Aitvaras” (pažiūrėkit į siluetą, pagrindas – grynas aitvaras, rankovės – besiplaikstantys danguje papuošimai…;))

Megztas nuo viršaus ratu pridedant pečių linijoje po 2 akis kiekvienoje eilėje iki tol, kol pakanka pločio ir jau norisi pradėti rankoves. Tada – priekis ir nugara atskirai. Numezgus rankovių pločio skyles, mezginys vėl sujungiamas ir mezgama ratu tolygiai nestaigiai mažinant, t.y., mažinant tokiu ritmu, kokio pločio norim turėti megztinio apačią.

Pažaidžiau su estiška vilna. Du siūlai buvo vienspalviai – šviesiai pilkas ir tamsiai violetinis, prie jų pridėta pereinamų spalvų sruoga (“Thomas”). Ta pereinamų spalvų sruoga pereina nuo tamsiai violetinės prie šviesiai violetinės iki šviesiai pilkos (žr. kelią nuo rankogalių aukštyn prie pagrindo ir atgal pilvu ar nugara iki megztinio apačios). Nuo šviesiai pilkos vėl atgal iki tamsiai violetinės ji eina per ochrą. 

Pradėjau nuo vienspalvės šviesiai pilkos, numezgus skyles rankovėms ir vėl sujungus mezginį, ėmiausi spalvų keitimo. Didelėje pereinamų spalvų sruogoje visos spalvos spėjo pasikartoti du kartus, tai aš pasiruošiau du vienodai besikeičiančius kamuolius ir megztinio pagrindą pakaitom (kas eilutę keisdama) mezgiau tai iš vieno, tai iš kito kamuoliuko, tuo būdu dvigubai pratęsdama vienos spalvos juostą. Pasiekusi tamsiai violetinę, paėmiau vienspalvį tos spalvos kamuolį ir pabaigiau mezgtinį. Rankovėms panaudojau kitą perėjimą nuo šviesiai pilkos prie tamsiai violetinės, bet jau be jokių fokusų, rankovių plotyje spalvos pačios natūraliai ir tinkamoje vietoje pasikeitė.

Kol kas tai mėgstamiausias Kristės megztinis, nuo jos intensyvios meilės tik švelnėjantis ir gerėjantis…:)

Megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, natūralios šviesiai pilkos, dažytos tamsiai violetinės ir pereinamų spalvų artistic (Thomas).{jcomments on}

Dar vienas megztukas, geriau besijaučiantis ant (marškinėlių?) nei po striuke ar paltu. Jums taip gerai pažįstamas “Boxy“.

Šis variantas – kultūringas, kai reikia atrodyti šiuolaikiškai ir madingai, bet neiššaukiančiai. Naujų mokslo metų ir grįžimo iš atostogų prie naujų darbų metui tokie drabužiai patys patys.

Jis taip kruopščiai ir dailiai numegztas, kad nežinantiems apie dėvėtojos sugebėjimus net nekils jokios minties, kad jis “pagamintas namuose su meile”:)

Tvido siūlai šiam moderniam siluetui suteiks ne tik papildomo gražumo bei įdomumo, bet ir solidžius tradicijos pamatus.

Rūtos Strumskienės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai- Admiral tweed bunt 254 , modelis – “Boxy“.{jcomments on}

Ruduo jau beldžias į duris, bet taip tyliai, saulėtai, su šypsena. Aš prisitaikydama tokiais pat mažais žingsneliais einu prie rudeninių projektų.

Megztinių, žinoma :). Pirmiausia prie tų, kurie daug mieliau dėvimi ant marškinėlių nei po striuke.

 Vienas tokių modelių – senas pažįstamas “Paris sweater“, kiekviename mezginy atsiskleidžiantis vis nauju veidu.

Vėstant orams po truputį su juo keliausim nuo vilnos su linu,

 prie vilnos su poliamidu šiame gražiame dviejų pereinamų kojininių siūlų dryžuotame derinyje,

eilinį kartą patvirtinančiame, kad vadinami “kojininiais” siūlai turi šimtas vieną pritaikymą, megztukas – toli gražu ne paskutinis sekoje.

Jie tiks visur, kur reikia greitos spalvų kaitos.

Megztukai iš tokių siūlų – idealus rūbas pereinamas sezonui: ploni. lengvi, šilti ir patvarūs…

Ir taip pamažu pamažu pereisim prie grynos vilnos…

Plonas klasikinis “Rowan” tvidas puikiai tiks šiam modeliui,

sodri uogų spalva puikiai įsilies į rudeninių gėrybių vaizdus aplinkui

ir tiks prie nagų lako. Juk dar truputį vasara?;)

Pirmas megztinis megztas Violetos Jankauskienės, siūlai – Aade Long 8/1 artistic (red-purple) su 4 gijų linu, antrasis megztas Jelenos Šaučikovienės iš Zauberball 2137 (marmuras, akmuo ir geležis) ir 1993 (šokoladinis kremas), paskutinis megztas Rūtos Juzėnienės iš Rowan fine tweed 369. Visų megztinių modelis – “Paris Sweater“, nuotraukos autorių.{jcomments on}