Archyvas 2012

Ar dar kas mezga šiais laikais šalikus?

Kiek mezgėjų šalančiais kaklais (savo ar artimųjų) užsuka į parduotuvę, visi ieško siūlų “tokiam, na, žinote, per galvą užmaunam”. Žinome, viengubam ar dvigubam? Jei kas ir galvoja apie šaliką, tai apie “tokį, kurio abu galai sujungti”. Grįžtam prie to paties?…

Mano garderobe toks dvigubas kaklas sėkmingai išstūmė šaliką jau praeitą žiemą ir neketina užleisti pozicijų. Taip, šalikai gali būti labai gražūs, ir gražūs jų besiplaikstantys galai, bet kaklas toks patogus, taip patogu, kai jokie galai nesiplaiksto, nereikia nieko rištis, viskas savo vietoje ir kaklui (savam, ne megztam) tikrai šilta…

Tie šalikų pozicijų uzurpatoriai neturi būti labai sudėtingi, dažniausiai visai atvirkščiai, pats paprasčiausias ripsas geriausiai atrodo.  Kaklui, kaip ir šalikui, rekomenduotinas koks dvipusis raštas (kad ir tas pats ripsas ar perlinis), kad nesusiriestų į tūtelę, bet štai Jurgita numezgė gerom akim iš storų siūlų ir pažiūrėkit – kaip gražiai jis susiriečia! Ar minimalistinis apnėrimas vąšeliu, ką padarė Daiva savo kaklui – viskas! Gražu, šilta ir neperkrauta.

Tradicijų garderobe saugotojai (dažniausiai vyrai) ir tie palaipsniui ima trauktis ir madose susigaudantys jauni (ypač) piliečiai keičia šalikus į kaklus. Su dumplėmis prieš vėją nepapūsi…

Pirmi du kaklai megzti ir fotografuoti Jurgitos Bulvičienės, siūlai – Aade Long artistic 8/2 ir Big Delight 01, paskutinės dvi nuotraukos Daivos Gridziuškaitės, jos megztas kaklas iš Nepal 7139.{jcomments on}

Aš taip įsivaizduoju idealią žieminę suknelę. Ji turi būtinai būti vilnonė. Ir raudona. Raudona nebūtinai, bet… ji tokia šilta, sodri, šventiška.  Vasarą ir taip daug spalvų džiugina akis (į kurias dar plieskia šilta saulė), o žiemą, gamtai išblukus ir iškritus sniegus, tiek tos spalvos ir lieka – patamsėjusios raudonos gudobelės su erškėčiais, spanguolės, sniegienų pilvai ir kalėdinės puošmenos… Ir moteriškos suknelės.

Manęs ta spalva gundyti visai nereikėjo, bet Daiva taip vaizdžiai papasakojo, kaip kaifuoja megzdama, jog aš nevalingai ėmiau akim naršyti lentynas ieškodama…Ko? To paties. Neradau, bet prisiminiau, jog namie turiu labai gražios gilios raudonos spalvos islandiškos vilnos, kurios užsisakiau kitam projektui, bet esu meistras tuos projektus keisti. Pažiūrėsim… Galų gale, net jei ir nusimegsčiau, būtų man kaip su pilku “Still Light”, kai tik jį apsirengiu, išgirstu “komplimentus”: “O, šiandien su Editos suknele”.

Daiva užsikaifavus negalėjo sustoti ten, kur turėtų baigtis tunika ir turi… suknelę:).

Suderino pereinamų raudonų spalvų vilną su tamsiai raudona vienspalve ir su sagute, kuri tobulai užbaigia žieminio peizažo įvaizdį.

O man žiūrint į tokius mezginius džiaugiasi širdis

ir laukiu sniego. Ir žiemos švenčių.

Daivos Jakštienės megzta suknelė, modelis – “Still Light“, siūlai – Aade Long 8/2 artistic su vienspalve raudona.{jcomments on}

Mezginiai iš labai storų siūlų primena vaistų reklamas: paraudusiom akim, šniurkščiojančia nosim vargšelis įmeta stebuklingą tabletę į karšto vandens puodelį, išgeria ir – abrakadabra – gerklės nebeskauda, nosis nebevarva, šalikas lekia šonan. Galėtų panašiai reklamuotis ir stori siūlai: nusiperki dieną, vakare pasėdi su virbalais, ryte – į darbą su nauju megztiniu:). Na, peršalimas joks nuo vieno stebuklingo pudelio neišgaruoja, toli gražu. Gal ir megztinio taip jau visai per vakarą nenusimegsi, bet tai jau labai nedaug prasilenktų su tiesa. Ar turėtų tokia reklama poveikį, klausimas, mano visų sričių autoritetas T.Pratchett knygoje “Tiesa” vieno herojaus lūpomis kalba apie tai: žmonės nepatikės nedideliu melu, jie tiki tik tada, kai meluoji iš esmės.

Taigi NEMELUOJU: mezginiai iš storų siūlų – tikrai greita satisfakcija. (Ir daug geriau apsaugos nuo peršalimo už stebuklingą tabletę;).) Tą pripažino ir žmogus, nebijantis iš viengubo lino megzti sudėtingiausias sukneles: “Vis dėlto smagu, kai taip neįtikėtinai greitai tas daiktas atsiranda!…” Todėl labai stori siūlai tokie populiarūs tarp šiuolaikinių užsiėmusių mezgėjų. Ne tik greitai turi rezultatą, tas rezultatas yra gražus, stilingas ir labai šiltas.

Bet kokie raštai storame siūle pakeičia proporcijas ir tampa labai išraiškingi. Ta vienintelė pynė šone naujame Rūtos megztinyje – visa istorija, seniai megztas raštas, primirštas, pamestas, vėl atrastas ir naujai pritaikytas. Buvę voriukai visais vorais išvirto:) Labai įdomiai pakeitė spalvas mezginy – ir dar kaip kokie chameleonai sagutes prisitaikė;).

Storuose siūluose ne tik įmantrūs raštai, bet koks mezgimas bus išraiškingos tekstūros, nes matosi kiekviena akis.

Ripsas dar labiau tą faktūrą pabrėžia. Toks labai megztas mezginys.

Gražios švarios proporcijos ir labai madingas bei šiltas daiktas tavo garderobe!

Megztukas su pynėm megztas ir fotografuotas Rūtos Juzėnienės, siūlai – Escimo 03, 57, sagos – Union Knopf. Liemenė megzta Renatos Blackutės, siūlai – Escimo 10. Modeliai – autorių.

Pavadinimas skamba kaip gabaliukas iš operos “Ką matau, tą dainuoju”, bet būtent taip vadinasi naujas Židronės kaklas. Turiu pripažinti, kad ir vaizdas pro langą toks pats – visa ta pažaliavusi, parudavusi pilkuma tokia subtili, tokia turtinga, tokia graži…

O šitų pirštinių šiandien būti neturėjo, bet kaip išskirti tokį gražų komplektą?

Šitos bepirštės pirštinės užplūdo šį rudenį mezgėjų bendruomenę kaip atšalus orams užpuola visus peršalimo virusai. Turiu ir aš savo pintinėlėje kamuoliuką tamtyč skirtą, tai kas, kad dar nenusimezgiau – kabliukas jau prarytas! Jos bus truputį vėliau. Ir daug daugiau :))

Židronės Stankevičienės megztas komplektas ir nuotraukos, kaklo modelis – “Seyfert”, pirštinių – “Camp Out Fingerless Mitts“, siūlai – Noro Kureyon 161.{jcomments on}