Archyvas 2012

Ar dažnai jūs, kurios mezgate pačios, gaunate jums numegztą dovaną? Įtariu, atsakymą atspėčiau iš pirmo karto…;)

Todėl galite įsivaizduoti, kaip jaučiausi, kai prieš pat Naujųjų metų naktį parduotuvėje pasirodė Kornelija su MAN numegzta kepure.

Buvau tokia laiminga, kad sėdėjau su kepure net parduotuvėje, kai baigiantis darbo laikui, į ją atėjo mano vaikai. Kai NEI VIENAS neatkreipė dėmesio, kad aš su nauja kepure (niekas net nesistebėjo, kad aš apskritai su kepure patalpoje), tai pasijutau kaip ta žmona iš anekdoto, bandanti priversti savo vyrą pamatyti naują šukuoseną ar drabužį, ir nesulaukusi jokios reakcijos garsiai paklausiau, ar kas nors pastebi, kad aš su nauja kepure???

Mane vaikai dažnai mato mezgančią ir niekas nekomentuoja, nesidomi, buvau tikra, kad jie išvis nepastebi, ką aš darau. Galiu ramiai megzti jiems dovanėles ir jie net nepasidomės, neatspės, neįtars nieko. Apstulbau išgirdus, kaip abu vyresnėliai choru man atsakė: „Taip, tokia pat kaip Miglės”.

Iš tų pačių siūlų mezgiau kepurytę savo mažai dukterėčiai, mezgiau gal dieną ir buvau tradiciškai įsitikinusi, kad aš pati viena ir žinau, ką darau, nieks kitas nemato. O pasirodo…

Smarkiai įtariu, kad Miglės, rodančios, kiek jai metų, žavesys, nulėmė mano vaikų pastabumą, bet jis man buvo labai malonus ir netikėtas priedėlis. Prie MANO kepurės:)

Kornelijos Janavičiūtės megzta kepurė, prototipas – „Pompon and seeds hat„, Kornelija pakeitė raštą, ieškodama šiam kaprizingam siūlui tobulo varianto, Miglės kepurytė – „Quynn„, abi megztos iš Noro Kureyon 255.{jcomments on}

Džiaugiuosi ir labai dėkoju Kalėdų seneliui ir visam pulkui jo darbščių, dosnių ir nuostabių pasiuntinių šioje žemėje. Kelios rankų darbo dovanėlės:

Meniškai išpuošti meduoliukai. Skanėstų man Kalėdų senelis nepagailėjo, kai ko negalėjau nufotografuoti dėl labai suprantamų priežasčių (=per skanūs ir nebeliko:)), kaip andai gardžiojo Joanos kalėdinio pyrago, Jurgos su Domu keptų sausainių ar Virginijos švediškų meduoliukų, pastarieji tai atkeliavo ne po mano egle, o ant bendro klubo stalo, bet aš galėjau ir pasigrožėti, ir paragauti 🙂 Ir gauti receptus:)).

Mama pasiuvo man drobinį pirkinių maišelį su avytėm, o šis turi dar savo atskirą maišelį, į kurį galima susidėti nosinaites ar nedidelį projektėlį, ar…

Ji taip pat pasiuvo iš suvelto vilnonio megztinio šleputes, sušildžiusias ir mano, ir Karolio kojas:

Ant mano stalo atplaukė tokia graži keramikinė žuvis, pilna riešutų. Mano vaikai niekaip negalėjo patikėti, kad Rasa pati ją padarė. Kad daiktus žmogus gali numegzti ar pasiūti, taip, tai jie mato kasdien, bet keramika…?

Kornelija pasimokė praeitais metais ir nebekepė kekso nagučio pavidalu, o išsirinko džiūvėsėlius :), su riešutais ir šokolado gabaliukais. Niam, niam!!!

Gavau dar daug mielų daikčiukų: rankų darbo muilo, kosmetikos, sniego gniūžtę voniai :). Bet pati pati netikėčiausia dovana šiais metais man atkeliavo va tokiame maišelyje:

O jame – mano mylimiausio dizainerio Kaffe Fassett siūlai!!!

Galbūt kas nors iš jūsų taip pat gavo dovaną po eglute tokiame pat maišelyje, mielą dovaną tarp kitų mielų dovanų. Man ji virto stebuklinga laiko mašina. Prieš įkurdama parduotuvę, daug metų mezgiau ir būsimos parduotuvės vizija buvo tokia parduotuvė, kurios man, kaip mezgėjai, norėjosi. Kad būtų daug knygų, stalas, bendaminčių klubas, kad būtų populiarių firmų ir žymių dizainerių siūlai, vilna su charakteriu ir istorija, kuri tau kalbėtų, gražios sagos, patogūs virbalai… Nepastebėjau, kaip greitai perėjau į kitą barikadų pusę – mezgi, ką reikia, užsakinėji, ko reikia, skaičiuoji, planuoji, rašai… Praeityje liko kūrybos laisvė, nepriklausomybė, ramus žurnalų ar knygų vartymas, renkantis SAU modelį… O ši dovanėlė lyg burtų lazdelė gražino mane į tuos laikus. Ir šventiniu laikotarpiu, pabaigus visas dovanas ir privalomus projektus, aš atsisėsiu sau su SAVO mylimo dizainerio siūlais ir nusimegsiu kojines. Paprastas, lygiom gerom akim, man tokios pačios gražiausios margintiems siūlams. Ir nešiosiu jas, kad man nuolat primintų, kad aš visų pirma – mezgėja.

AČIŪ!!! Tebūna Jūsų dosnios širdys visuomet sklidinos džiaugsmo.{jcomments on}