Archyvas 2012

Tęsiam pažintį su šiltom dovanom:)

Agnės Vadlugaitės megztas kaklas:

Modelis – „River Mist”, siūlai – Nepal  0100, 3620.

Vilmos Ramašauskaitės megzta skara su nerta sage, modelio neatpažįstu, gal kas padės komentaruose?;)

Renatos Blackutės mozaikiniu raštu megztas kaklas:

Gražiai sunertas per siūlę, kad būtų galima nešioti abi puses pagal nuotaiką. Siūlai – Alpaca 2916 ir Delight 12. Agnė jau nešioja:).

Laimos Nosevičės megztas kaklas, modelis – „Crush„:

Karolinos megztas kaklas pelerina, gėda, nežinau pavardės, atsiliepkite!

Daivos Gridziuškaitės megztas kaklas:

Jam panaudotas šių kojinių raštas: „Broken Seed Stitch socks„:

O čia neištvėriau nepademonstravus, kaip dar galima nešioti dvigubą kaklą – vietoj mini liemenės ar bolero:

Jurgitos Žilinskaitės megztas dvigubas kaklas, suderinta vienspalvė džinsinės spalvos ir pereinamų spalvų estiška vilna Aade Long 8/2:

Ir aš labai laiminga, kad ir truputį kreivai užsisukus jį ant kaklo 🙂

Gražynos Zaikovskos megzta skara, modelis – „Fylleryd„, siūlai – Rowan KidSilk Haze 596 su 4 gijų linu:

Bandžiau iš arčiau nufotografuoti tokį unikalų derinį, bet ją reikia čiupinėti, joks vaizdas neperteiks to sunkumo, švelnumo ir lengvumo tuo pat metu.

Virginijos Sankalienės megztas kaklas-pelerina, modelis – iš tos pačios ryškios galvos „Variacija „Inspira Cowl” tema”, siūlai – Big Delight 06, Natur Pur 980 ir Cascade Eco Alpaca 1511.

Rasos Juškienės megzta skara, modelis – „Holden Shawlette” ir „Silk Kerchief” hibridas, siūlai – Drops Delight 13 su estiška Aade Long 8/2 šviesiai pilka:

Aš mezgiau Hanai „Flying V’s Cowl” ir išėjau į kiemą nusifotografuoti vėlesniam parodymui.

Pamatė mus kaimynė ir atėjo padalyvauti. „Ką jūs čia fotografuojat?”,- pasidomi, o pamačius susiraukia. „Reklama graži turi būti… Reikia ant kažko įdomesnio tą daiktą uždėti nei…”, – ji pasibjaurėjusi mosteli mano pusėn. „Norit, gaidį atnešiu, nors gerai atrodys?” Mes tik antakius kilstelėjom, Jurgis iš nustebimo, aš – pasipiktinusi, kad gaidys daug už mane gražesnis. Atnešė du gaidžius, kokios spalvos norėtume?  Bakstelėjau į artimiausią ir Jurgis nufotkino. Man kaimynė pasiūlė pačiai gaidį palaikyti. Ryžtingai atsisakiau.

 

Pasirodo, kaimynė buvo oi kokia teisi. „Ravelry” šios nuotraukos sukėlė daug smagių komentarų, visiems labai patiko. Rasai pasiguodžiau, kad grožio konkurse visų akyse pralaimėjau gaidžiui. Ji mane „paguodė”, kad gaidys daug jaunesnis, tai iš to ir grožis. Va tai draugė, pasirodo, esu ne tik bjauri, bet ir sena…

O kad gaidžiais nebaigtume kalėdinio reportažo, tvarkinga nuotrauka ant įdomių ir gražių durų:

Mes vaikštom sušildytais kaklais ir širdim, o nuo kitos savaitės, pažadu, visi reportažai bus skirti Jūsų eglutei, ką geit padėti ir ką labai smagu rasti :).{jcomments on}

Šiandieną tie patys mezginiai, bet iš arti ir su visom (kurias tik pavyko atsekti) sudedamosiomis dalimis: autoriumi, modeliu, siūlais ir pan.

Pirmoji skara buvo Joanos Bartkevičienės, megzta iš estiškos Aade Long 8/1 melsvos vilnos, modelis, įtariu, „buvo toks lapukas”. Jei ne, Joana mane pataisys komentaruose 🙂

Ramunės Savickaitės megzta skara iš latviškos Ogrės vilnos, modelis – „Gail„:

Kristinos Mickevičienės megztas šalis iš estiškos Aade Long 8/1 artistic vilnos:

Daivos Jakštienės megztas kaklas, siūlai – Colorscape Chunky (430), modelis – „Bandana Cowl„:

Rūtos Juzėnienės megztas dvigubas baktusas, siūlai – Funny Strumpf (02301) su Delight (12):

Erikos Jadovienės megztas kaklas – pelerina, jei modelis – ne iš galvos, atsiliepkite!

Rūtos Matulaitytės megzta skara, modelis – „Saroyan”, siūlai – Regia Tweed 4-ply 0002:

Violetos Jankauskienės megzta skara, modelis – „Autumn sun„, siūlai – Delight (03 ir 04) su Funny Strumpf ( 02301):

Julijos Savickienės megztas kaklas, modelis – „Bandana Cowl„:

Audronės Steponaitienės megztas Baktusas, siūlai – Admiral degrade 1435:

Dalios Liepuonienės megztas dvigubas kaklas, siūlai – TEC print 47:

Gitanos Gricienės megzta skara, modelis – „Colourwaves„:

Daivos Kirvelienės megztas baktusas, siūlai – Delight (08):

Gražvydės Norkienės mozaikiniu raštu megztas baktusas

su vąšeliu apnertu kraštu:

Siūlai – Fabel (102) su BabyAlpaca Silk (8112).

Laukite tęsinio!:){jcomments on}

Laimai, išsikrausčiusiai iš Vilniaus, pavyko atvykti į mūsų šventinį vakarėlį. Tik dovaną – va štai tokį linksmą ir smagų kaklą su bumbuliukais – ji siųs į Kauną Vilmai.

O pati pasipuošė dvigubu kaklu, apie kurį svajojo:) Kaklą jai numezgė Dalia, pati žemiškų spalvų mėgėja, tai labai subtiliai ir spalvas pataikė.

O pačiai teko pats gryniausias saulės pliūpsnis ant kaklo nuo Laimos draugės Julijos. Ne vienai Rasai – nežalia nuotaika, daug dabar išsiilgusių saulės, spalvų…

O čia mūsų visa (beveik :)) kompanija, apsidalijusi dovanomis, pasipuošusi naujais aksesuarais ir… pasiruošusi pratęsimui ;).

O vakaro pratęsimas buvo Daivos parodos atidaryme, kur visi (keliais etapais) sugūžėjome. Pasveikinti ir pasidžiaugti.

Ir pasigrožėti.

Ir apžiūrėti.

Daivai Gražvydė įteikė jai skirtą baktusą

ir savo kulinarinį šedevrą – šokoladinį tortą su slyvomis – NIAAAM!….

Mes su Rasa dar sugrįžom į parduotuvę visų daiktų pasiimti, o parduotuvė taip kvepia!… Visai ne siūlais, ne, Rasos virtu karštu vynu. Ir Kalėdom, ir šventėm, visai ne darbu… Toj šventiškoj dvasioj skraidau iki šiol (Daivos SwaP’o  ir apsilankymo šeštadienį „Kokono” mugėje tik sustiprinta), todėl teatleis man MZ klientai, kad nėra nei paskutinės minutės projektų (ir minučių tų jau mažoka), nei dovanų idėjų. Ateikit, toje šilumos, gerumo ir dosnumo dvasioje kartu sugalvosim. Kad tik ta šiluma ir meilė – kaip svarbiausias ingredientas – būtų:).

Didžiulis ačiū visoms!!! Rūtai dvigubai – už labai gražias nuotraukas ir darbui paaukotą ne vieną vakarą. Gražių Jums ateinančių švenčių!

P.S. Visi (tie, kuriuos pavyko sugauti ir užfiksuoti) projektai, kas, kam, iš ko, kur žiūrėjo, bus atskirame įraše. Gali būti, ne viename ;){jcomments on}

Pati pirmoji dovana šiai šventei atkeliavo iš paties tolimiausio dalyvio – Daivos iš Liuksemburgo. Ir Renata matuojasi tokį gražų jos kaklą:

Skaito šiltą linkėjimą

ir demonstruoja du siūlų kamuoliukus („švelnesnių ir būti negali”), visa kompanija vieningai nusprendžia, kad jie – kepurei. Pasirodo, taip ir Daiva buvo nusprendus, net pati numegzti ruošėsi, bet… žinot, kaip gyvenime būna. Man asmeniškai gaila, nes Daivos kepurės tikrai ypatingos, o Renata pareiškė, kad kepurių megzti nemoka. Kokia bėda? Bus proga išmokti, gal koks stebuklingas šaltinis ims ir atsivers, vieni stebuklai kitus gimdo…

Renata numezgė kaklą Agnei, kuri tuo metu dirbo ir negalėjo dalyvauti šventėje. Greitai pradraskėm gražią šventinę pakuotę, nes jei elgsimės kultūringai su ne sau skirtais daiktais, pusės šventės neįvyks! Juk kitomis dovanomis džiaugtis nemažiau smagu nei savosiomis. O tokių nekultūringų priemonių ėmėmės todėl, kad labai jau daug paketėlių vietoj žmonių susirinko… Visi (dalyvavę) vieningai tam pritarė;). Agnė jau savo kaklą pasiėmė ir džiaugėsi, jog tiko visu 110% procentų. Lyg tyčia atėjus buvo su geltonu megztuku raudonom sagom ir raudonu paltuku. Idealiai tiko tiek prie paltuko, tiek jį nusirengus. „Ir prie visų kitų drabužių taip pat:)”.

Agnė paliko paketėlį Violetai su labai kalėdišku raudonai baltu kaklu:

O Violeta numezgė skarą Audronei.

Šypsojosi ne tik ji, visi aplinkui – taip tiko!

Audronė pademonstravo paketėlį, skirtą Gitanai, kuri tuo metu buvo išvykusi į Rygą.

O dėžutėje – baktusas, mėgstamų Gitanos spalvų (ruda ir žalia) – tame siūle buvo ir tas, ir tas, labai jau smagiai Audronei mezgėsi. O Gitana kitą dieną pasiėmė „savo pirmąjį ir labai gražios spalvos baktusą:)„. Na va, pagaliau ir ji, tokiose įmantriose skarų modeliuose nardanti, turės PATĮ REIKALINGIAUSIĄ DAIKTĄ!.

Prieš išvykdama Gitana paliko savo dovaną Daivai. Na, ar ne eglutė? Pažiūrėkit į šią sceną. Pamokslaujantis Kalėdų senelis, stebinti Snieguolė ir tokia išsigandusi Daiva, ryškiai matyti, graužia sąžinę kirminas, ar tikrai gera buvau visus metus?

Tikrai! Ir dar kokia gera:)…

Kol Daiva puošiasi savo naująja skara, papasakoja visiems, ką išsiuntė Rūtai į Kauną – tokį patį kaklą, su kuriuo buvo atėjusi pati (žr. I dalį). Taip jai tiko, patiko, jog norėjosi pasidalinti tuo gerumu.

Rūta į Vilnių atvažiuoti negalėjo, bet perdavė šventinę dėžutę su prašymu apkabinti nuo jos Joaną. Tą aš ir darau – neatidaviau dovanos, kol neapkabinau ;).

O toje šventinėje dėžutėje –

dailų dailiausia skarelė, kokių Joana pati nenusimezga, nes mezga tik dideles, o taip kartais tokio nedidelio dailumo ant kaklo reikia…:)

O Gražynai atkeliavo dovanėlė iš Kauno, iš kitos auksankės – Vilmos:

Skara su prie jos pritaikyta nerta sege!

Gražyna išsitraukė Virginiją ir išgirdusi, kad jai rūpi pabandyti moherį su linu,

pati numezgė. Virginijai teko pabandyti panešioti:).

Ir atrodo, labai patiko! Nes kitą dieną ji jau buvo vietoj ir rinkosi tokį pat siūlų derinį kitam mezginiui :).

O ką išsitraukė Virginija?

Rūtą! Kuri bando save nufotografuoti su nauju kaklu-skraiste:)

Rūta išsitraukė Karoliną, kuriai numezgė dvigubą baktusą. Taip sutapo, kad abi dalyvavo tą ketvirtadienį traukime, tai Rūta spėjo nužiūrėti spalvas ir numezgė tokį XL daiktą; na, iš Rūtos, nuo kurios dvigubų baktusų visi ėmė jau užmiršti kuklius originalus, tik tokio ir galima buvo tikėtis:)

O Karolina savo dovaną atnešė švenčių išvakarėse, dirbo Rasa ir ji gauna paketėlį, kad rytoj perduotų Rasai Juškienei. Rasa nusprendė, šventė ryt, nežiūrės nors tu ką ir tylės kaip partizanas, tai tik paėmė dovanėlę ir padėjo. Bet kai Karolina sugrįžo dar kartą paklausti, ar tarp tų gausybės paliktų lauknešėlių nėra kokio jai (Rasa papasakojo, kad jau daug tokių turim), Rasa pakeitė taktiką, juk kur rasi geresnę progą asmeniškai padėkoti? Tai ir gavo dovaną pirmoji, išvakarėse, dabar tik demonstruojasi. Įdomus dalykas – matot, kaip Rasos pelerina tinka prie jos drabužių? Nieko nuostabaus – išvakarėse gavo, tai ir prisiderino. Bet pažiūrėkit visas kitas nuotraukas, kur dovanos – siurprizai. Na kaip? Tinka?

Rasa savąją dovaną mezgė Erikai:

Erika buvo parašiusi, jog labiausiai norėtų žalių spalvų (tokios spalvos suknelę ji neseniai nusimezgė, dar pamatysit), bet buvo spalis ir Rasai labai nežalia nuotaika, tai užsikabino už paminėtos alternatyvos – raudonos.

Ir visi vienbalsiai nusprendė, kad Erikai raudona daug labiau tinka (nes žalios dar nematė;)).

O Erika išsitraukė Gražvydę, kuriai numezgė tokį pat kaklą, kaip apsigobusi pati. Ne pačiai labai patinka ir… o kas patinka tau, tuo ir pasidalinti norisi.

Tik spalvas išrinko kitas. Matot, kaip tinka?! O kitą rytą atskriejo laiškas, labai vaizdžiai apibūdinantis „tą GERĄ ir TIKRĄ jausmą, kuris dar iki šiol krūtinėje. gal kaip vaikystėje, kai tave visi myli ir, linkėdami gero, globoja. Atrodė taip, kad kiekviena mezgusi įmezgė tokį gerą teigiamą šiltą nesibaigiantį geros energijos užtaisą…ne tik visiems ateinantiems metams, bet ypač dar ir šiam Advento laikui.

Sėdžiu darbe ir laukiu kolegių, kol galėsiu pasipuikuiti pečius gaubiančiu tokiu man netikėtų spalvų apvaliu šaliu, atrodo niekada būčiau net nežiūrėjusi į tokią spalvų gamą, o dabar negaliu atsidžiaugti kad į mano garderobą įsimaišė tokios spalvos.”

Gražvydė numezgė labai dailų vąšeliu papuoštais kraštais baktusą savo pamėgta mozaikine technika kitai Daivai, kuri kaip tik tuo metu atidarinėjo savo riešinių parodą. Apie tai – vėliau 🙂

O Daiva paliko savo megztą baktusą Jurgitai, jos mėgztamų žalsvų ir rusvų atspalvių:

Jurgita numezgė didžiulį juvelyrinį mėlyną (kaip gi kitaip?;)) kaklą man – jo daugiau nuotraukų dar bus:). Tinka visais 200%:)). Labai labai ačiū!!!

O aš išsitraukiau Haną ir dariau visai atvirkščiai, nei darė ji pati. Tai yra, lapelio neignoravau, perskaičiau, bet perskaičiau tik taip. Kadangi Haną žinau, tai visą laiką stebėjau jos viršutinius drabužius ir galvojau, galvojau, galvojau. Taip daug galvojau, kad numezgiau tokį mažą viengubą kakliuką. Labiausiai taikiau prie jos rusvo palto trikampe iškirpte. Ir būtinai norėjau panaudoti augalais dažytą latvišką vilną. Nes tik pažiūrėdavau į tuos kamuoliukus ir sruogeles, iškart prieš akis iškildavo scena iš praeito Kaziuko. Prieinu prie tos latviškos vilnos stendo, jau laižausi kaip katinas ir tik kraunu į užantį tas sruogeles, vieną už kitą gražesnes. Nesislepiu siūlus pirkdama, nes nematau čia jokio nusikaltimo, bet… kažkaip malonu, kad esu viena su tuo didoku pundu. Jau einu prie tautiškai apsirengusios latvės sumokėti, tai iš kitos sruogų „užuolaidos” pusės išlenda Hana: „Labas, ką čia veiki?” Ir ji su tom sruogelėm!… O fonas – Hanos mėgstama „lietuviška pilkoji”.

Garsiai burzgia kompiuteriai? Pertraukėlė:){jcomments on}