Eglutė MZ. I dalis

Daiva iš Liuksemburgo rašytam laiškutyje taip mūsų praeito ketvirtadienio renginį pavadino ir pagalvojau, kad eglutė skamba daug gražiau nei kokie mainai. Eglutė dvelkia vaikystės nostalgija, šventės laukimu, kartais ir vaikišku nusivylimu, ir pakilimu ir daug labiau atspindi to vakaro dvasią. Iš pradžių rinkomės ir net bandėm išsitraukti mezginius kaip eilinį klubo susitikimą.

Eglutė MZ

Kai kas net nebandė apsimetinėti mezgančiom (čia pirmoje nuotraukoje neapsimetinėja, mezga iš tikrųjų:)), tik gėrė arbatą ir plepėjo.

Eglutė MZ

Juokėsi

Eglutė MZ

ir džiaugėsi seniai nematytais netikėtai susitiktais draugais.

Eglutė MZ

Mes su Rasa dar aptarinėjom organizacinius reikalus, nes šiemet kaip niekad gausu buvo ant mūsų stalo dovaninių maišelių. Ne mums;). Šventei. Nuo visų tų, kurie atvykti patys negalėjo, tai visus bandėm į vietas surikiuoti.

Eglutė MZ

Ir visi laukėm. Ko? Kalėdų senelio?

Eglutė MZ

Ar vėluokės Daivos?

Eglutė MZ

Rūta atbėgo į vakarėlį po visų dalykinių susitikimų su savo kolege iš Rygos ir jai teko iš tikrųjų megzti. Rūtai neteko nei megzti, nei vaišintis, nei plepėti, nes visą vakarą dirbo operatoriumi Kipsu, jos dėka visas šis gražus fotoreportažas ir atsirado.

Eglutė MZ

O dovanų dalybas pradėjo Joana, nes tik įžengusi pareiškė, jog buvo (?) paruošusi kalbą ir aš savo vakarykščiu dienoraščio įrašu sugadinau. ??? Vis tiek jai pirmai suteikėm žodį ir aš tos kalbos tikėjausi, kas jau čia gali tas kalbas sugadinti?

Eglutė MZ

Joana šiais metais išsitraukė Ramunę, taip sutapo, kad praeitais metais ji būtent nuo Ramunės gavo dovanų šiltas dvigubas pirštines. Ir iš visos širdies mezgė jai plonytę didžiulę melsvą skarą.

Eglutė MZ

Eglutė MZ

Eglutė MZ

Eglutė MZ

O Ramunė išsitraukė Kristiną,

Eglutė MZ

kuri buvo papuošta savo mėgstamos švelniai violetinės spalvos skara.

Eglutė MZ

Eglutė MZ

Kasmet dalijamės taip: pradeda drąsiausias arba tas, kuris yra parengęs kalbą. Paskui apdovanotasis traukia savo dovaną ir taip toliau. Kartais ratas užsidaro, kai tie patys žmonės apsidovanoja tarpusavyje, tada pradedam vėl iš pradžių. Šiais metais ratas dažnai užsidarydavo dėl to, kad vietoj dalyvių būdavo… krepšeliai. Kristina numezgė nuostabų šalį, kuris dar laukia dovanų maišelyje laimingos gavėjos:

Eglutė MZ

Ratą vėl pradėjo Hana, ištraukusi Jūratę. Ir kol kas tik rodo gražiam drobiniam maišelyje supakuotą dovaną (tas maišelis – taip pat dovana).

Eglutė MZ

Ji pažiūrėjo į šį reikalą taip rimtai, kad net atsinešė Jūratės apie save rašytą lapelį ir prie kiekvieno pageidavimo, noro, mėgstamos spalvos ar modelio buvo pliusiukas!

Eglutė MZ

Ką turim visus pliusiukus sudėję? Ogi melvą labai minkštą ir šiltą pynėtą šaliką, kurio abiejuose galuose kaba po nesukištą siūlą, kad esant norui, būtų galima prisisiūti sagą ar susiūti abu galus ir vietoj šaliko padaryti kaklą. Jūratė sakė, darys kaklą.

Ratas vėl užsidarė, nes Jūratė ištraukė Daivą, kuri dabar gyvena Liuksemburge, bet grįžta į Vilnių prieš Kalėdas ir pageidavo savo dovaną rasti tikruose namuose. Tie tikri namai, kaip suprantu, yra MZ;)) Tai ir padarysim susitikimą parduotuvėje, man bus dar viena porcija džiaugsmo ir šilumos, prižadu pasidalinti:).

Eglutė MZ

Bijau, kad toks ilgas reportažas nuvargins Jūsų sunkiai dirbančius rimtus darbus kompiuterius, todėl tęsinys – po pertraukėlės. Likite su mumis!{jcomments on}

Kalėdų dvasia

Pirmą kartą naudojuosi parduotuvės dienoraščiu savo asmeniniams tikslams, bet tai pirmas kartas per trejus metus – gal nieko?;) Nes dalyvauju žaidime, pagal kurio taisykles, gavęs dovaną turi kitą dieną paruošti fotoreportažą ir pasirodyti, tai čia ir rodausi.

Kalėdos ateina dažnai įvairiausių jausmų ir veiksmų lydimos, kam džiaugsmas ir šventinės puošmenos, kam kūrybiniai džiaugsmai, kam lakstymas iki sušilimo ir atbukimo po parduotuves, kam mokyklinių renginių maratonas, kam šventinė ruoša virtuvėje… Per visus tuos buitinius rūpesčius svarbiausia būna nepamiršti, kad šurmulio tikslas – daugiau šilumos, daugiau džiaugsmo, daugiau gražumo ir gerumo kitems. Tie patys mano išskaityti „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje mokslo metų pasveikinimo žodžiai tinka visiems gyvenimo atvejams, ar tik ne apie kalėdines dovanas čia?;) – „Su džiaugsmu duodami ir su dėkingumu priimdami, tampame laimingesni“. Būtent tas kalėdinis laimės pojūtis ateina man kiekvienais metais ne su sniegu ir ne su jau lapkritį išpuoštom parduotuvių vitrinom ir krūvom dovaniškai supakuotų prekių, o su šventiniais mainais „Mezgimo zonoje“, kai pačioje Advento pradžioje (visi rankdarbistai supras, kodėl taip anksti) keičiamės savo rankų darbo (megztomis, žinoma;)) dovanomis. Tomis dovanomis mes keisimės rytoj, mezgimo klubo metu (ei, kas dar ko nepabaigė, greičiau kamšyt paskutinius siūlus ir šventiškai pakuoti!!!), apie tai įrašas bus vėliau ir čia jis bus savo vietoje. O šiandien noriu papasakoti apie paankstintą šventinio sezono atidarymą, asmenišką.

Sumanė jį Daiva su savo tokiom pat kūrybiškom ir auksinių rankų draugėm dar vasaros pabaigoje – rankų darbo dovanų mainus. Dayvauti galėjo visi, kas ką nors daro savo rankom (barbenimas klaviatūra, greičiausiai, neįeina) be apribojimų (na, šiokie tokie yra, apie juos galėsite paskaityti taisyklėse). Man didžiausias netikėtumas buvo tai, jog gavėjas liko nežinomas iki pačios pabaigos. Tiesiog darai kokią abstrakčią dovaną nežinomam gavėjui, paskui gauni jį ir per penkias dienas išsiunti. Aš taip ir dariau – dariau, ką norėjau, kas man pačiai patiko apie mainus negalvodama. T.y., galvojau taip – kai turėsiu gavėją, tada ir galvosiu, penkios dienos – visai nemažai išsisukti iš padėties. Taip ir pačiai Daivai atsitiko, išsitraukus Vaidą, puolė megzti jai skarą. Aš išsitraukus puoliau į „Ravelry“ naršyti, kas mano gavėjai patinka 🙂

O vakar atėjo į mano namus šventinis paketėlis, Kalėdų nuotaika su dėkingumu bei susižavėjimu! Atėjo jis ne į namus, o į parduotuvę, kurios adresą, kaip dažniau lankomą, buvau nurodžiusi. Nedirbau, Rasa perdavė Jurgiui, o man paskambino, kad yra toks gražus šventinis vokas iš Suomijos. Iškart atspėjau, kas tai – tokiose pakuotėse dalykinė korespondencija neateina…:) Gavau pirmą kalėdinę dovaną (be kalendorių, už kuriuos labai labai ačiū!!!) iš Ugnės, kurią „pažįstu“ tik iš dienoraščio bei mezginių „Ravelry“. Ačiū iš visos širdies, taip nuo vakar smagu ir gera…:) Aš tai būčiau to gražaus voko ir nepralupus iki pat švenčių, dievinu nagučius ir tą laukimą, šventės pažadą, bet taisyklės yra taisyklės!

Šventinis paketas

Pirmasis, didysis paketėlis, va taip gražiai suvyniotas ir dailia juostele perrištas, su šventiniu palinkėjimu:

Paketukas su atvirute

O jame – skara! Nenusakomo švelnumo, subtilumo, gaivumo… Atsiprašau už tokias netikusias nuotraukas, jos būtinai turėjo būti šiandien, o per tokį trumpą šviesos laiką jokio fotografo, galinčio ant žmogaus (t.y., manęs) nufotografuoti, su žiburiu nerasi…

Sparrowette shawl

Apžiūrinėjom vakar dovanas su savo paaugle dukra. Pralupom paketėlį ir Kristina išsižiojo: „Tau numezgė skarą???“. „Tu žinai, kiek čia darbo?“ (Kurgi nežinosiu, nežinojau tik, kad mano vaikai turi nors menkiausią suopratį apie tai). „Šitiek dirbo ir atidavė????“ „Na taip…, čia tokie rankdarbistinių dovanų mainai…“,- pralemenau. Ir pati pasijutau kažkaip nejaukiai nuo jos reakcijos, kad va taip ėmė man ir atidavė:). Šitokį DAIKTĄ!

Sparrowette shawl

Sparrowette shawl

Bet tai dar ne viskas! Tame gražiame voke – dar vienas dailiai antspauduotas paketukas.

Mažas paketukas

O jame – kiekvienos mezgėjos svajonė: gražūs markeriai, pačios Ugnės pagaminti. Pamenu, vasarą su Daiva juokėmės iš vieno jos draugo, kuris pamatęs krūvą markerių jos mezginy, pamanė, kad čia tokia puošmena, kaip gražūs virbalai ar dailus krepšelis mezginiui sudėti. Dabar galvoju, kad gal ne toks jau jis neteisus buvo. Reikiamą vietą gali pažymėti bet kuo, siūlgaliu kokiu. Bet visai kas kita tą patį daryti gražiai ir puošniai! Kaip maistas dailiame inde, taip ir mezginys su gražiais virbalais ir meniškais markeriais yra tiesiog visai kita gyvenimo kokybė.

Markeriai

O prie markerių dar buvo toks žaismingas pakabukas, papuošsiantis krepšį ar raktų pundelį. Ir džiuginsiantis akį kiekvieną kartą į jį pažiūrėjus. Juokingiausias ir rimčiausias įvertinimas man buvo tos pačios Kristinos reakcija. Mes vakar viską apžiūrėjom, pasidžiaugėm, dabar, sakau, sudėkim viską atgal į savo vietas, turėsiu nufotografuoti ir parodyti, kaip gražiai viskas buvo supakuota. Kristė sudėjo markerius į popierinę dėžutę, o pakabuką rankoje suspaudė ir žiūri į mane išsišiepus: „Gal gali man jį atiduoti?“ Paauglio, kuris taip mažai ką vertina arba apsimeta, kad nevertina, lūpose tai nuskambėjo kaip didžiausias komplimentas… Labai labai ačiū, Ugne, už tokią gražią dosnią dovaną! Ir taip anksti šįmet atėjusias Kalėdas!:)

Pakabukas

Gal ir ne visai nevietoje šis įrašas? Parduotuvės dienoraštį juk skaito tie, kam rankų darbas yra mielas ir mėgstamas užsiėmimas. Smalsaujantys teapsilanko Daivos dienoraštyje, kuriame ji rodo visus gautus turtus. Jausmas toks, lyg kasdien luptum Kalėdines dovanas. Ir kokias dovanas!… Gal paskatins ir Jus panašiems džiaugsmingiems mainams? Rankdarbių pardavimas retai būna lydimas tiek gerų ir šiltų emocijų, nes paprastai tokio pobūdžio darbas yra stipriai neįvertinamas, bet mainai… jie visada adekvatūs, jei darai ką iš širdies ir labai stengdamasis. Girdėjau gandus apie visokius mainus, ne visi tokie gražūs ir vykę, bet esu tikra, kad čia galioja tas pats dėsnis, kaip ir kitose gyvenimo srityse: kiek įdėsi, tiek ir gausi. Pats nuoširdus būsi, tai ir lauk atsakomojo nuoširdumo; atsainiai darbą padarysi, jokios iš jo naudos ir nebus niekam… Matyti, labai jau geri ir šviesūs buvo Daivos ketinimai, kad tiek nežmoniško gražumo dovanų ir tiek laimingų veidų po jos virtualia egle susirinko, didžiulis jai AČIŪ!

O rytoj –  šventė „Mezgimo zonoje“! Megzta, žinoma…:){jcomments on}

Spalvoti pirštukai

Vaikiški pirštukai iš esmės yra spalvoti, tik Edita garsiai tai pasakė.

Spalvoti pirštukai

T.y., labai vaizdžiai parodė:)

Spalvoti pirštukai

Gražiame mezginy ir smagiose Princesės nuotraukose.

Spalvoti pirštukai

Spalvoti pirštukai

Spalvoti pirštukai

Spalvoti pirštukai Spalvoti pirštukai
Spalvoti pirštukai Spalvoti pirštukai

Visos pirštinytės tamsiai mėlynos kaip striukė, tik kyšo judrūs spalvoti maži piršteliai, šiltos alpakos apsaugoti nuo visų žiemos negandų.

Spalvoti pirštukai

Spalvoti pirštukai

Editos Gendvilienės megztos pirštinytės ir nuotraukos, siūlai – Alpaca 5575, 2923, 2915, 2922, 2921, 3770.{jcomments on}

Vasaros šviesa

Kiek keistokai atrodo šiandieną šios skaidrios vasariškos spalvos dabarties tamsybėje, bet gal tą niūrų sniego laukimą (dar nedrįstu sakyti, saulės ir žalumos) praskaidrins nauji spalvoti „Schoppel-wolle“ kamuoliukai?

Marriage

Kamuoliukai atkeliavo į parduotuvę tik vakar, o skara numegzta, matot nuotraukose, pačiame vasaros švytėjime ir šilumoje. Atsivežiau dar pavasarį pristatytų naujienų po kamuoliuką. Pabandymui.

Marriage

Pabandžiau ir labai man patiko.

Marriage

Labai švelnus ir kartu tvirtas siūlas, begalinio skalsumo, gana ilgais spalviniais perėjimais.

Marriage

Ką čia veikia varlė? O gi skara vadinasi „Marriage“, tai kaip be princo;)?

Užburtas princas?

Iš vieno 100g kamuoliuko išėjo ne tik gan didelė skara, bet ir nedidukės pirštinaitės.

Andrea Mitts

Net sunku patikėti, kad jos išėjo, siūlų likučiai buvo poros graikiškų riešutų dydžio kamuoliukai…

Andrea Mitts

Gražios gaivios spalvos ir labai moteriškos (damiškos) pirštinaitės.

Andrea Mitts

Niekaip negalėjau susilaikyti nepapokštavus…:)

Andrea Mitts

Skaros modelis – „Marriage“, pirštinaičių – „Andrea Mitts„, siūlai – „Lace Ball 100“ (blyškus švytėjimas).{jcomments on}

Item added to cart.
0 items - 0,00