Pati pirmoji dovana šiai šventei atkeliavo iš paties tolimiausio dalyvio – Daivos iš Liuksemburgo. Ir Renata matuojasi tokį gražų jos kaklą:
Skaito šiltą linkėjimą
ir demonstruoja du siūlų kamuoliukus („švelnesnių ir būti negali”), visa kompanija vieningai nusprendžia, kad jie – kepurei. Pasirodo, taip ir Daiva buvo nusprendus, net pati numegzti ruošėsi, bet… žinot, kaip gyvenime būna. Man asmeniškai gaila, nes Daivos kepurės tikrai ypatingos, o Renata pareiškė, kad kepurių megzti nemoka. Kokia bėda? Bus proga išmokti, gal koks stebuklingas šaltinis ims ir atsivers, vieni stebuklai kitus gimdo…
Renata numezgė kaklą Agnei, kuri tuo metu dirbo ir negalėjo dalyvauti šventėje. Greitai pradraskėm gražią šventinę pakuotę, nes jei elgsimės kultūringai su ne sau skirtais daiktais, pusės šventės neįvyks! Juk kitomis dovanomis džiaugtis nemažiau smagu nei savosiomis. O tokių nekultūringų priemonių ėmėmės todėl, kad labai jau daug paketėlių vietoj žmonių susirinko… Visi (dalyvavę) vieningai tam pritarė;). Agnė jau savo kaklą pasiėmė ir džiaugėsi, jog tiko visu 110% procentų. Lyg tyčia atėjus buvo su geltonu megztuku raudonom sagom ir raudonu paltuku. Idealiai tiko tiek prie paltuko, tiek jį nusirengus. „Ir prie visų kitų drabužių taip pat:)”.
Agnė paliko paketėlį Violetai su labai kalėdišku raudonai baltu kaklu:
O Violeta numezgė skarą Audronei.
Šypsojosi ne tik ji, visi aplinkui – taip tiko!
Audronė pademonstravo paketėlį, skirtą Gitanai, kuri tuo metu buvo išvykusi į Rygą.
O dėžutėje – baktusas, mėgstamų Gitanos spalvų (ruda ir žalia) – tame siūle buvo ir tas, ir tas, labai jau smagiai Audronei mezgėsi. O Gitana kitą dieną pasiėmė „savo pirmąjį ir labai gražios spalvos baktusą:)„. Na va, pagaliau ir ji, tokiose įmantriose skarų modeliuose nardanti, turės PATĮ REIKALINGIAUSIĄ DAIKTĄ!.
Prieš išvykdama Gitana paliko savo dovaną Daivai. Na, ar ne eglutė? Pažiūrėkit į šią sceną. Pamokslaujantis Kalėdų senelis, stebinti Snieguolė ir tokia išsigandusi Daiva, ryškiai matyti, graužia sąžinę kirminas, ar tikrai gera buvau visus metus?
Tikrai! Ir dar kokia gera:)…
Kol Daiva puošiasi savo naująja skara, papasakoja visiems, ką išsiuntė Rūtai į Kauną – tokį patį kaklą, su kuriuo buvo atėjusi pati (žr. I dalį). Taip jai tiko, patiko, jog norėjosi pasidalinti tuo gerumu.
Rūta į Vilnių atvažiuoti negalėjo, bet perdavė šventinę dėžutę su prašymu apkabinti nuo jos Joaną. Tą aš ir darau – neatidaviau dovanos, kol neapkabinau ;).
O toje šventinėje dėžutėje –
dailų dailiausia skarelė, kokių Joana pati nenusimezga, nes mezga tik dideles, o taip kartais tokio nedidelio dailumo ant kaklo reikia…:)
O Gražynai atkeliavo dovanėlė iš Kauno, iš kitos auksankės – Vilmos:
Skara su prie jos pritaikyta nerta sege!
Gražyna išsitraukė Virginiją ir išgirdusi, kad jai rūpi pabandyti moherį su linu,
pati numezgė. Virginijai teko pabandyti panešioti:).
Ir atrodo, labai patiko! Nes kitą dieną ji jau buvo vietoj ir rinkosi tokį pat siūlų derinį kitam mezginiui :).
O ką išsitraukė Virginija?
Rūtą! Kuri bando save nufotografuoti su nauju kaklu-skraiste:)
Rūta išsitraukė Karoliną, kuriai numezgė dvigubą baktusą. Taip sutapo, kad abi dalyvavo tą ketvirtadienį traukime, tai Rūta spėjo nužiūrėti spalvas ir numezgė tokį XL daiktą; na, iš Rūtos, nuo kurios dvigubų baktusų visi ėmė jau užmiršti kuklius originalus, tik tokio ir galima buvo tikėtis:)
O Karolina savo dovaną atnešė švenčių išvakarėse, dirbo Rasa ir ji gauna paketėlį, kad rytoj perduotų Rasai Juškienei. Rasa nusprendė, šventė ryt, nežiūrės nors tu ką ir tylės kaip partizanas, tai tik paėmė dovanėlę ir padėjo. Bet kai Karolina sugrįžo dar kartą paklausti, ar tarp tų gausybės paliktų lauknešėlių nėra kokio jai (Rasa papasakojo, kad jau daug tokių turim), Rasa pakeitė taktiką, juk kur rasi geresnę progą asmeniškai padėkoti? Tai ir gavo dovaną pirmoji, išvakarėse, dabar tik demonstruojasi. Įdomus dalykas – matot, kaip Rasos pelerina tinka prie jos drabužių? Nieko nuostabaus – išvakarėse gavo, tai ir prisiderino. Bet pažiūrėkit visas kitas nuotraukas, kur dovanos – siurprizai. Na kaip? Tinka?
Rasa savąją dovaną mezgė Erikai:
Erika buvo parašiusi, jog labiausiai norėtų žalių spalvų (tokios spalvos suknelę ji neseniai nusimezgė, dar pamatysit), bet buvo spalis ir Rasai labai nežalia nuotaika, tai užsikabino už paminėtos alternatyvos – raudonos.
Ir visi vienbalsiai nusprendė, kad Erikai raudona daug labiau tinka (nes žalios dar nematė;)).
O Erika išsitraukė Gražvydę, kuriai numezgė tokį pat kaklą, kaip apsigobusi pati. Ne pačiai labai patinka ir… o kas patinka tau, tuo ir pasidalinti norisi.
Tik spalvas išrinko kitas. Matot, kaip tinka?! O kitą rytą atskriejo laiškas, labai vaizdžiai apibūdinantis „tą GERĄ ir TIKRĄ jausmą, kuris dar iki šiol krūtinėje. gal kaip vaikystėje, kai tave visi myli ir, linkėdami gero, globoja. Atrodė taip, kad kiekviena mezgusi įmezgė tokį gerą teigiamą šiltą nesibaigiantį geros energijos užtaisą…ne tik visiems ateinantiems metams, bet ypač dar ir šiam Advento laikui.
Sėdžiu darbe ir laukiu kolegių, kol galėsiu pasipuikuiti pečius gaubiančiu tokiu man netikėtų spalvų apvaliu šaliu, atrodo niekada būčiau net nežiūrėjusi į tokią spalvų gamą, o dabar negaliu atsidžiaugti kad į mano garderobą įsimaišė tokios spalvos.”
Gražvydė numezgė labai dailų vąšeliu papuoštais kraštais baktusą savo pamėgta mozaikine technika kitai Daivai, kuri kaip tik tuo metu atidarinėjo savo riešinių parodą. Apie tai – vėliau 🙂
O Daiva paliko savo megztą baktusą Jurgitai, jos mėgztamų žalsvų ir rusvų atspalvių:
Jurgita numezgė didžiulį juvelyrinį mėlyną (kaip gi kitaip?;)) kaklą man – jo daugiau nuotraukų dar bus:). Tinka visais 200%:)). Labai labai ačiū!!!
O aš išsitraukiau Haną ir dariau visai atvirkščiai, nei darė ji pati. Tai yra, lapelio neignoravau, perskaičiau, bet perskaičiau tik taip. Kadangi Haną žinau, tai visą laiką stebėjau jos viršutinius drabužius ir galvojau, galvojau, galvojau. Taip daug galvojau, kad numezgiau tokį mažą viengubą kakliuką. Labiausiai taikiau prie jos rusvo palto trikampe iškirpte. Ir būtinai norėjau panaudoti augalais dažytą latvišką vilną. Nes tik pažiūrėdavau į tuos kamuoliukus ir sruogeles, iškart prieš akis iškildavo scena iš praeito Kaziuko. Prieinu prie tos latviškos vilnos stendo, jau laižausi kaip katinas ir tik kraunu į užantį tas sruogeles, vieną už kitą gražesnes. Nesislepiu siūlus pirkdama, nes nematau čia jokio nusikaltimo, bet… kažkaip malonu, kad esu viena su tuo didoku pundu. Jau einu prie tautiškai apsirengusios latvės sumokėti, tai iš kitos sruogų „užuolaidos” pusės išlenda Hana: „Labas, ką čia veiki?” Ir ji su tom sruogelėm!… O fonas – Hanos mėgstama „lietuviška pilkoji”.
Garsiai burzgia kompiuteriai? Pertraukėlė:){jcomments on}