Sock Knitters Anonymous – ne vienintelė kojinių mezgėjų grupė, kurioje dalyvauju… Šį rudenį įsirašiau į dar vieną – Super Sock scarefest aka scary sock. Tai kojinės, susijusios su įvairiausiais monstrais, siaubais ir baubais. Poelgis pribloškė net mane pačią. Jo visiškai negaliu paaiškinti. Net amžiumi negaliu prisidengti – aš niekada nemėgau nei siaubo filmų, nei žavėjausi vampyrais, zombiais ar kitomis panašiomis būtybėmis. Gal įdomu, kad kojinės kuriamos tam tikra tema (o ji jau nebe labai svarbi)? Žinoma, mano atveju, liūdna, kad negaliu pilnai įvertinti dizainerių darbo, nes platusis kontekstas man visiškai nežinomas. Labiau orientuoti šiomis temomis galės daugiau suprasti pagal nuorodas, aš gi tik mėgavausi kojinėmis. Mėgavimasis šioje grupėje gan intensyvus: 3-4 modeliai per mėnesį. Visa laimė, kad žaidimas tęsiasi tik 2 mėnesius, iki Helovyno, vargiai ilgiau išlaikyčiau tempą (ir susidomėjimą).
Pirmoji pora – Willow. žodžių žaismas: willow – angliškai yra gluosnis. Būtent kojinių raštas – tradicinis estų kiauraraštis – taip ir vadinamas. Tuo pat vardu yra mergina, filmo herojė, kurios garbei sukurtos kojinės. Kadangi jos vėl buvo sumanytos nuo pirštų(grrr…), nebenorėjau aklai sekti instrukcijų ir susiradau bazinį tokio tipo kojinių variantą, kad suprasčiau, ką darau. Supratau, bet man vis tiek nepatiko. Dar išmokau tuos estų kiauraraščiams būdingus spurgelius daryti vąšeliu – super! Siūlai: Schachenmayr nomotta Regia Hand-dye Effect. Spalvos mano mylimo dizainerio Kaffe Fassett.
.
Antroji pora „REDRUM“ sukurta storesniems (6 gijų) siūlams, kad greit nusimegztų. Ir raštas toks – beveik joks… Sunku juk išlaikyti intensyvų tempą – ne vien kojinėmis žmogus gyvas. Ir ne visi darbe gali megzti :)…
Raštas aule – labirintas, taip aš ir pavadinau savąsias kojines. Šiaip jau pavadinimą perskaičius iš kito galo, kitoks vaizdelis…
Siūlai: Regia Tweed 6-ply su Noro Silk Garden Sock.
Trečioji pora, „Creature from the Black Lagoon“ net man, nieko nežinančiai, sukėlė tam tikrų asociacijų, be to ir geroji dizainerė įmetė vaizdelį iš filmo. Parinkau dumblo spalvos 4 gijų vienspalvį kojininį siūlą, suderinau jį su pilkšvai-melsvai-žalsvu Kureyon Sock S150 ir įbrukau gatavas kojines sūnui su drauge, kad nufotografuotų jas prie Trakų ežero, kas žino, kokios baisybės ten gali gyventi…
Tai – ne viskas. Karts nuo karto grupės nariams buvo pasiūlomi papildomi modeliai (kam 3 poros per mėnesį mažoka…). Tarp jų buvo grupelė mini kojinių, skirtų A.Hičkoko filmams. Mezgama kojinytė atrodo kaip kūdikiui. O kai ji mezgama su pistoletu ir kraujo bala?… Nebaisiai skanu man pačiai įsivaizduoti kūdikį su kokiu „kūriniu“, mezgiau vieną porą kaip grynai konceptualų reikalą, bet mezgiau darbe ir taip pakraupinau vieną mielą klientę (vis tas nelemtas mezgėjų smalsumas, negali praeiti ramiai pro kitą mezgančią, nepasidomėjus ką), jog nebesiryžtu viešai tos porelės demonstruoti. Beje, megzdama pirmą kojinytę neįdėmiai perskaičiau schemą ir išmokau ta proga megzti intarsija ratu. Viskas į gerą.
Antroji ir paskutinė serija – po mėnesio.
„Ir koks velnias mane nešė į tą galerą?“…{jcomments on}
{jcomments on}
{jcomments on}