Archyvas 2010

Atėjus paskutinei legendinės latviškos vilnos siuntai, labai tiktų ir mezginių iš jos tęsinys.
Kornelija nusimezgė sau naujas pirštines. Su žiedu(nerta gėle), kuris gali būti ant pirštinės, gali būti pats sau vienas.

Kornelijos Janavičiūtės megztos pirštinės su nertu žiedu. Siūlai – latviška Ogres vilna. Martyno Bacvinkos nuotraukos.

Išvertus pirštinę sutvarkyti galus, paaiškėjo, kad išvirkščioji pusė gražiau atrodo ir ji tapo gerąja. Na, kartais taip nutinka…:) Atkreipkit dėmesį į stebuklingą pirštinių spalvą!

Teta Kristina, nepaisydama savo pasižadėjimų komentaruose, naujų pirštinių Miglei nenumezgė, pareiškusi, kad įsibraškins vaikas ir į tokias. Užtai numezgė baktusą. Švelnų, minkštutį, pats tas ant mažo kakliuko, ir tokį gražų, jog mama taip pat mielai pasiskolintų jį iš dukros „išėjimui“.

Kristinos Pečiulienės megztas baktusas dukterėčiai Miglei. Siūlai – latviška Ogres vilna.

Miglė jį gali nešioti ant kakliuko, o gali ir ant galvos, kai dar rimti šalčiai nespaudžia. Kai paspaus, gal teta numegs naują kepurę ;))), o naujas pirštinytes tai tikrai, gal jau ir rimtesnes, iš storesnių siūlų…

Labai norėčiau prie šių gražių mezginių pridėti ir savo baktusą, bet… per toli į lankas nuklydau. Tiksliau į skaras. Viena jų net iš tų pačių latviškų siūlų… O mano pradėtas baktusas iš vos matomo trikampio tansformavosi į visai nieko vėliavėlę, kuri stovi man ant stalo ir bado akis kaip koks piktas pinigas. Kažkieno užklausta, kas ta vėliavėlė, paaiškinau, kad čia aš baktusą pribaiginėju. „Ir tai vadinasi pabaiga?…“,- sulaukiau pakeltų antakių. Na, dar ne galas, bet pabaiga tikrai bus. Neužilgo.{jcomments on}

Jurgita pirko pilkus šešėlio spalvos siūlus ir užsiminė, jog megs vyrišką baktusą. Tokį pereinamų spalvų pilką visai nesunkiai jį ir įsivaizdavau, pagalvojau, super vyrui. Ir kaip nustebau gavusi štai tokią baigtos skarelės nuotrauką – su vėliaviniais galais:

Jurgitos Gečytės megzta skarelė. Modelis – baktus. Siūlai – Zauberwolle (šešėlis) ir Regia 4-ply

Labai man patiko idėja – maži surišti vėliavos spalvų galiukai netolygiai pilkame fone. Buvau tikra, kad baktusas skirtas lietuviui, juolab kad po praėjusio krepšinio čempionato daug kam stipriai paaštrėjęs patriotizmas bei tautinių simbolių poreikis. Tačiau iš Jurgitos laiškelio paaiškėjo, kad ši labai lietuviška skarelė skirta… graikui! Jis vedęs lietuvę Jurgitos draugę, kuri atvyko namo susilaukti kūdikio. Tėtis spėjo atskristi iš Graikijos dieną prieš gimstant mažyliui, nors terminas buvo dar už savaitės. „Kaip nuostabu, kad tėvelis spėjo sutikti savo pirmajį sūnų. Tokia proga nusprendžiau padovanoti šiam vyrui baktusą su Lietuvos vėliava dėl dviejų priežasčių. Nors Graikijoj žiemą max būna -5^oC, manau, mano vilnonė skarelė labai jį šildys, kai motociklu skries Graikijos gatvėmis, o Lietuvos vėliava jam primins Lietuvą, kuriuoje gimė jo sūnus :)“.{jcomments on}

Nauja Agnės kepurė – žvaigždė iš A.Zilboorg knygos “45 Fine & Fanciful Hats to Knit”. Siūlai: Zauberwolle 1702 (mažas lapiukas) ir On Touch.

Rudeniškos riešinės. Augalinis motyvas iš kojinės knygoje apie estų liaudies drabužius.
 

Su šita skara tampi nepastebimas rudeniniame miške. Oscilloscope shawl iš plonos estiškos vilnos.

{jcomments on}

Naujas Dominykos megztinis iš įvairiaspalvių kojininių siūlų:

Megztas intarsija, kas žino, kas tai yra, gali įsivaizduoti, koks „kaifas“ buvo Dominykai manipuliuoti šitieka įvairiaspalvių kamuoliukų, kurie taip ir taikosi nuolat susipinti ir susiraizgyti. Kūrybinis procesas dažnai būna sunkus ir skausmingas, nieko čia naujo. Bet paskui visi matom tik rezultatą.

Nelabai noriu daug plepėti apie šį megztinį – patys vaizdai labai iškalbingi. Ir labai sėkmingai griaunantys du gana gajus klaidingus įsitikinimus apie mezgimą.
1. Mezgimas – tik amatas, aprūpinantis mus drabužiais. Dominyka iš to daro meną.
2. Mezgimas – vyresnio amžiaus damų užsiėmimas. Be komentarų.

Siūlai: Opal „Wintermarchen“ 2156, Regia4-ply 02929, Admiral uni 4653M ir 4993.

Beje, ir intarsija, ir reglaną, ir viską ant vieno virbalo Dominyka išbandė pirmą kartą.{jcomments on}