Archyvas 2010

Ar galit patikėti tokiu vaizdu? Iš knygos iššokusi riešinė?…:)

Ne, ši tobulybė – naujas Aldonos Puteikienės kūrinys. Kopija pavadinti man liežuvis neapsiverčia (pirštai nejuda), pati mačiau pradžią, kaip buvo įsijaučiama į nuotaiką, stilių, pritaikomi siūlai ir karoliukai. Ir štai toks nuostabus rezultatas…
Kita pora – jos pačios sukomponuota iš įvairių šaltinių – labai puošni, nuotrauka neatspindi viso gražumo.

Šios riešinės – taip pat labai gražus vienodos spalvos siūlų ir karoliukų derinys: skiriasi tik faktūros, alpakos siūlas pūkuotas su blizgiu stiklu. Labai subtilu. 

Dar numatytos kelios poros, kurių aš labai laukiu. Nes ponios Aldonos darbai – vieni iš tų, kurie mane pačią įkvepia ir uždega. Ji taip subtiliai jaučia stilių, spalvas, raštus ir mezga daiktus, nuo kurių mūsų pasaulis tampa gražesnis (=geresnis). Ir mano darbas tokiais momentais man už medų saldesnis – už tai ypač ačiū!{jcomments on}

Negaliu nepasigirti – mano pirmas šiais metais megztinis. Mano!!! Mezgiau pagal šias instrukcijas-nuorodas.
Giriuosi juo taip, nes esu labai patenkinta jau vien tuo faktu, kad įveikiau tokį didelį daiktą. Tiesa, jo parduotuvėje nepakabinsi, bet apsirengsi (o tai daug arčiau kūno:)). Labai norėjau pavasariui pilko megztinio. Jaučiu, artėjant vasarai man norėsis šviesos ir spalvų, o pavasarį man norisi nusimetus paltą susilieti su pavakarine migla ir ištirpti. Siūlai – ne mano, todėl ir kalbėt nėr apie ką:)

Iš tiesų, tai labai puiki ryškaus charakterio vilna. Pirkau ją Jurgio megztiniui

ir buvau maloniai nustebinta jos šilumos, kai mezgiau ir fakto, kad jos užteko antram megztiniui.{jcomments on} 

 Vasaros belaukiantiems viena labai gražių pirštinių istorija:

Daivos Jakštienės pirštinės, tekstas ir nuotraukos

Pirštines mezgiau savo geram Draugui Gimtadienio proga. Kadangi tas Draugas didelis darbštuolis, visų galų meistras ir dar muzikantas (!!!), tai jo rankos didelės kaip lėkštės. Todėl megzdama pirštines kartais suabejodavau, ar ne kepures aš čia mezgu :)) Bet vistiek – tas “kepures” (t.y. pirštines) mezgiau kupina geriausių linkėjimų ir intencijų, turbūt todėl visada dalyvaudavo ir mano katė Gražuolėvasara (būtinai vienas žodis!). Atėjus TAI progai, pirštinės buvo labai gerai įvertintos, Draugas šiltai džiaugėsi, o man nuo to irgi buvo neapsakomai gera. Tiesą sakant nežinau, ar jis tas pirštines nešiojo, nes niekada nemačiau. Galbūt laikė kaip dekoraciją 🙂 O gal ir nešiojo… Ir nuo to nešiojimo (ar laikymo) jo bandonijos akorduose aš kartais išgirstu katiniškas vibracijas… Patikėkit, tos vibracijos labai gražu ir labai miela. Kaip ir pirštinės.

Su meile
Daiva{jcomments on}

Taip sakė peliukas Stiuartas Litlis. Visi keliai veda į Romą, viskas priklauso tik nuo požiūrio. Galima gerai jaustis ir atitinkamai gerai atrodyti. Kaip jautiesi blogai (ir taip atrodai), galima bandyti geriau pasijusti ir atitinkamai pasikeis išvaizda. Galima daryti atvirkščiai: keisti išvaizdą, o su ja keisis ir savijauta. Tas pats su daiktais. Galima ieškoti būdų patenkinti poreikį (šalta ausims – ieškau, kaip jas sušildyti), o galima, pamačius gražų daiktą, ieškoti, kur jį pritaikius. Nes daiktas labai gražus ir labai jo norisi. Nes tas daiktas – naujas kepuraitės modelis iš naujausios dizainerės Kim Hargrieves knygos “Misty”, kurią man KAI KAS, užėjęs į parduotuvę užrodė 🙂 Konkrečiau – “Starr”. 
Kadangi kepuraitė man laaabai patiko, bet nebuvo jai jokio poreikio ( kai kas tuo metu lauke jau vaikščiojo trumpom rankovėm), ėmiau inirtingai sukti galvą, kur ją būtų galima pritaikyti. Ėmiau pastebėti kepurėtus dviratininkus ir gana daug stilingų mergaičių, kurioms kepurė – ne ausų šildytuvas, o grynai stiliaus dalykas. Šiltu oru su vilnone kepuraite gyvas gali nelikti, medvilninė tam reikalui pats tas…
Spalvą priderinom prie naujų Kristinos akinių ir… pirmyn. Mezgėsi ne taip greitai, kaip tuomet, kai lauke spaudžia šaltukas. Vis dėlto stilius ne toks galingas stimulas. Užtai pastarosiomis dienomis įsijungė “turbo” mygtukas, labai jau norėjosi kepurę greičiau ant galvos užsitraukti. Nes pamažu ima ryškėti, jog mums gresia toli gražu ne globalinis atšilimas, bet globalinis atšalimas. Ir kai sninga balandžio gale, o visi žieminiai rūbai jau suslėpti skryniose iki kito šaltmečio (tikėkimės, tai nebus rytoj), stilinga medvilninė kepuraitė – būtina išgyvenimo rinkinio sudedamoji dalis.

Siūlai: “For Nature” (100% organinė medvilnė), spalva 28

Į balą kritęs sausas nekelsi. Taip mane sužavėjo “Starr”, megzdamas pastebi visus dizaino niuansus, sukonstruota ji iš tiesų labai talentingo žmogaus. Tai viena kepuraite sunku apsiriboti. Įlindusi į Sigos dienoraštį, radau nuostabią jos numegztą kepurę. Su idėjom vasarai. Man dabar tik to ir tereikėjo. Sigos megzta kepurė iš Malabrigo vilnos (modelis: Slouchy Copy Cat Hat), aš mezgiau iš plonesnės medvilnės (ta pati organinė medvilnė “For Nature”), todėl uždėjau 96 vietoj 76 akių, stulpeliu mezgiau 20 eilių, toliau – pagal receptą. Skanu. Gražu. Šilta. Ir stilinga.
Toliau laukiam vasaros.

Siūlai: “For Nature” (100% organinė medvilnė), spalva 23{jcomments on}