Archyvas 2010

Skaitau įvairiausių šalių dienoraščius ir visur tas pats: pasakojimai apie medvilninių ir lininių drabužių ištraukimą, pristatomas naujas paplūdimio garderobas visai šeimai, mirga basakojų vaikiūkščių, lakstančių po žolę ir panelių su suknelėm ant petnešyčių nuotraukos. Nieko nebesuprantu. Atrodo, visose šalyse jau vasara, tik kažkodėl ji šiais metais nutarė aplenkti Lietuvą. Neatsimenu nei vienerių metų, kad gegužės mėnesį dar nebūčiau išėjus į lauką plikom kojom. O šiemet nė basučių ateinančiam (ar tikrai??) sezonui dar neturiu ir toks oras visai neskatina apsilankymų batų parduotuvėse… Kas čia darosi??? Gal ir aš kuo kalta? Gal įžeidžiau vasarą megzdama kojines, storus šiltus megztinius ir kepuraites? Gal jeigu pabandyčiau apsimesti (t.y., įsivaizduoti), kad jau šilta, tuoj bus vasara, ir imčiau megzti plonus vasarinius drabužėlius, tai vasara imtų ir ateitų?…
Pradėjau nuo medvilninio vasarinio megztuko.

Išeities taškas buvo Shalom. Tik jis megztas iš storesnių siūlų, todėl aprašymo jau nė neskaičiau, pabandžiau pati pasiskaičiuoti pagal vaizdą (ir EZ procentinę sistemą).
Aš mezgiau iš savo mylimos organinės medvinės „For nature“. Uždėjau 96 akis  ir mezgiau ripsu 13 eilučių. Vietoj originale esančių 3 horizontalių segmentų padariau 4, taip tolygiau prisidėjo akių. Pirmam segmentui tolygiai paskirsčiusi uždėjau 66 akis, palikdama po 7 akis ripsiniam krašteliui (jis eina iki pat galo)(viso 148+14), antram segmentui didinau išmegzdama 3 geras, 1 uždėjimas (pridėjau 50 akių, viso 198). Trečią ir ketvirtą dalį didinau megzdama 4geras, 1 uždėjimą, kol gale, prieš nuimant akis rankovėms, turėjau viso 312 akių. Priekiui išmezgiau 42 akis, rankovėms nuėmiau 72, uždėjau pažasčiai 20, išmezgiau 84 nugaros akis, vėl nuėmiau rankovei 72, uždėjau 20 ir išmezgiau likusias 42 priekio akis. Toliau mezgiau žemyn 204 akis (po 42 priekio + 84 nugaros+ po 20 pažastims uždėtų). Per vidurį pažasčiai uždėtų akių 1 akį visą laiką mezgiau ne gerąja, o išvirkščiąja akimi, imituodama siūlę. Iš tos netikros siūlės abiejų pusių aš tolygiai megzdama žemyn pridėdinėjau 5 kartus po 1 akį iš (viso 20 akių išplatėjimas). Pabaiga – 13 eilučių stulpelis ripsu. Rankovėms surinkau 94 akis (72 nukeltos+20 uždėtų+2tarpuose, kad neliktų skylių), mezgiau 6 ripso ruoželius, paskutinėje eilėje tolygiai suimdama ~ 5-6 akis.
Mezgant šiuo siūlų atsisakiau kryžiuotų akių stulpelių, paprastos geros man gražiau atrodė.

Rodos, ir viskas. Gal jau vasara?…{jcomments on}

Visi aplinkui meta virbalus ir su įkarščiu triūsia lauke.
Šiais metais aš nekasu daržo, nekišu sodinukų, neberiu sėklų.
Šiais metais aš mezgu kojines, primenančias pirmuosius gležnus įvairiausių žalių atspalvių daigelius, veržliai kylančius iš sodraus juodžemio.
Tokie mano ilgesio pagimdyti Semiramidės sodai…

Kai-mei. Siūlai: Noro Kureyon sock S236 ir 4 gijų vienspalviai juosvi kojininiai siūlai:

{jcomments on}

Žiūriu, visi mano dienoraščio įrašai apie kojines (mano)  ir riešines (dažnai mano), tik retsykiais įsiterpia koks apie megztinius (visada ne mano). Ir šį kartą megztinis. Ne mano – Dominykos. Numegztas iš 2 kamuoliukų Crazy Zauberball siūlų („Upės vagos“ spalvos), gabaliukas jo megztas ir parduotuvėje: sėdėjo Dominyka prie stalo, mezgė savo gražųjį megztinį ir perspėdavo visus, kurie tik pažvelgdavo į dėžę su įvairiaspalviais Crazy Zauberball kamuoliukais, koks su tais siūlais užsiknisimas. Klientus ji man visus tą dieną sėkmingai išbaidė, o visai neseniai įplaukė į parduotuvę lyg tiesiai nužengusi nuo podiumo su visu tobulu ansambliu (gaila, nesugebėjau nufotografuoti visko neiškreipdama figūros). Ne pirmas ir, labai tikiuosi, ne paskutinis jos mezginys, nes mezga ji su didžiule fantazija, puikiu skoniu, neseka jokiom instrukcijom, tik vadovaujasi sveiku protu, pati modeliuodama ir įgyvendindama savo idėjas, nežino tokio žodžio „nemoku“ (gal ir žino, bet savo kūrybai  to netaiko – nes jei yra tikslas, tai rasis ir būdas jį įgyvendinti). Labai pati laukiu tęsinio…:)

{jcomments on}

Ekologiniai turgeliai, sveiko maisto parduotuvės plečiasi kaip ant mielių, tiekdami mums sveikus ir skanius produktus ir keldami piliečių savimonę. Ateiti į tokio tipo prekyvietę su plastikiniu maišeliu… ne stilius. Be abejo, didžioji mūsų dauguma turi savo rankinėse po kokį drobinį maišelį, į kurį susikrauname pirkinius, nesunaudodami dar vieno plastikinio maišelio ir taip saugodami aplinką. Norėčiau priminti dar vieną variantą – regztelę, seniau (labai seniau) populiarią, dar retsykiais su ja galime išvysti labai jau garbaus amžiaus piliečius lėtai pėdinančius iš kokios maisto parduotuvės. Taip, jos turinys – visų akims išeksponuotas, bet ji turi vieną labai rimtą pranašumą prieš siūtinį maišelį – telpa tokioje rezginėlėje daaaaug daugiau…
Numegzta ji iš Cotton Fifty siūlų, 50% medvilnės, 50% akrilo, dėl siūlų sudėties lengvesnė, geriau laiko formą, yra stipresnė ir patvaresnė už gryną medvilnę, turi dvigubą dugną, kurį išvertus kaip pagalvės užvalkalą, į vidų sukišame visą maišelį ir jis nesidraiko po rankinuką. Tai atrodo taip:

Ta kišenė – vienintelė krepšelyje. Piniginės, raktų ar mobilaus telefono į ją neįdėsi, bet kokiam pirkinių sąrašui, gautai reklaminei skrajutei ar kam kitam pakeliui į… pats tas. Nes netikiu, kad kas mūsuose žygiuos apsipirkinėti tik su atviru krepšiuku rankoje, įsidėjęs į jo kišenę piniginę. Paprastai tokius daiktus laikome saugiau, kišenėse ar rankinėse, kur įsimetame ir krepšį pirkiniams. Kam vis dėlto labai knieti laikyti vertingus daiktus visiems prieinamose vietose, siūlyčiau apsiriboti raktais:

Sulankstytas krepšelis neužima daug vietos, o išlankstytas sutalpina savyje… pusę ūkininkų turgelio.

      
Modeliai: Viltė su Ūke 
Ginkdie nenoriu pasakyti, kad toks krepšelis tinka tik einant apsipirkinėti į turgų. Jis tinka visur, kur reikia sutalpinti didelį pirkinių kiekį. Taip pat sėkmingai į jį galima sukrauti ir gerą pusę siūlų parduotuvės..:)

Tikslias instrukcijas rasite čia.{jcomments on}