Dryžuotas baktusas

Visiems, kas užėję į parduotuvę įdomaudavosi, kaip gyvena mano baktusas (jis gyveno ant virbalų prie kasos – ilgai), su džiaugsmu pranešu, jog jis gyvena puikiai, nulipo nuo virbalų ir sėkmingai įsikūrė ant mano kaklo.

Dryžuotas baktusas

Pradėjau jį megzti tik atėjus pirmai latviškos vilnos siuntai, turėdama tikslą išbandyti, ar tinka šis siūlas šiam modeliui, kiek jo reikia, kaip nešiojasi ir t.t. Visi šie tikslai seniai prarado prasmę, nes kol mano baktusas gyveno ant virbalų, per tą laiką gimė jau ne vienas ir net ne dešimt tokių. Kas vis dėlto dar neišsibandė pats, pasakau, jog nešiojasi puikiai, yra labai švelnus, šiltas ir mielas, nesunaudojau pilnai 2 skirtingų spalvų kamuoliukų, bet beveik. Iš tiesų, jis man taip nusibodo, jog primezgiau iki 100 akių ant virbalo ir nesvėrus variau atgal.
Demonstruoju jį dabar tokiu laiku primindama, jog Baktusas yra puiki dovana, net jei megsit (kaip aš) 4 mėnesius, turėsit kitoms Kalėdoms. Kas Baktusų megzti nebandėt, neišsigąskit, jam tikrai nereikia 4 mėnesių… O be to, iki Kalėdų dera pabaigti, kas nebaigta (ant stalo guli dar anksčiau pradėtos kojinės…:().

Dryžuotas baktusas

Vienintelis to ilgo marinavimosi ant stalo pliusas, tikiuosi, jog jis įkvėpė nemažai dryžuotų skaryčių ant kaklo, mačiau gan daug, rodau tik porą, kurių nuotraukas turiu:

Dryžuotas baktusas
Renatos Starkienės megztas vyriškas Baktusas.Siūlai: latviška Ogres vilna

Dryžuotas baktusas
Lijanos Šalomskienės megztas Baktusas. Siūlai: latviška Ogres vilna

O viena mergina, pamačiusi mano mezginėlį, besivoliojantį ant stalo, neradusi tokių pat siūlų (nieko keisto, jie išnyko man net neįpusėjus skarelės), pasinaudojo analogiškom Reuma Thermal wolle spalvomis ir labai sėkmingai:){jcomments on}

Megztukas puodeliui

Megztukas puodeliui nedidukas, labai naudingas, gražus ir, pasak jų autorės, puikus būdas sunaudoti įvairius siūlų likučius. Neužima labai daug laiko, bet ir to nuolat pritrūksta… Jei turėčiau naivumo (mano atveju, įžūlumo), su kuriuo vaikai rašo Kalėdų seneliui savo norus, paprašyčiau kokio nagingo Kalėdų senelio padovanoti ir man šiltą megztinuką arbatos puodeliui, nes ta arbata, kad ją kur, taip ir taikosi nuolat atšalti… Arba po švenčių duosiu sau virbalus, tuos pačius likučius ir tiesiog liepsiu aprengti vargšus šalančius puodelius. Tikiuosi, jie liks su manimi ir nepabėgs kaip gerieji kurpiaus elfai.

Megztukas puodeliui
*
Megztukas puodeliui
*
Megztukas puodeliui
*
Megztukas puodeliui

Puodelius apmezgė, aprengė ir nufotografavo Aurelija Mikalauskaitė.{jcomments on}

Pora

Neįsivaizduoju gražesnės dovanos porai. Dvi iš to paties siūlo numegztos kepurės, panašios, bet kiekviena su savo kiek kitokiu rašteliu. Tas pats siūlas, bet dėl rašto ar kitokio akių skaičiaus, ar tik dėl jam pačiam žinomos priežasties visai kitaip atrodantis kiekvienoje kepurėje. Toks pats ir kitoks tuo pačiu metu. Dvi to paties obuolio pusės.

Pora
Rūtos Juzėnienės megztos kepurės sūnui ir marčiai. Siūlai: Karma 01{jcomments on}

Pirmos pirštinės. Tobulos

Herringbone Mittens with Poms

Pirštines visuomet mezgu tik iš grynos vilnos. Juokingiausia, jog joms visuomet imdavau tik naminę vilną (kai buvo jos, kokybiškos iš kur paimti). Čia kaip su kojinėmis. Kiek mūsų įsitikinę, kad tik iš naminės vilnos bus pačios geriausios (t.y., pačios šilčiausios kojinės). Atrodo jos tikrai jaukiai ir dėl šilumos nesiginčiju, bet kai po savaitės ne per intensyvaus nešiojimo jau tenka pradėti adyti… Tas paskutinis argumentas man toks rimtas, jog negrįžtamai perėjau prie kojininių siūlų su 25% poliamido ir vargo nejaučiu. Nekalbant jau apie malonumą, kai su plonom vilnonėm kojinėm gali įlysti ne tik į botus, bet ir į normalius batus. Pirštinių gi jau daugiau niekur nebekišam, storumas gal ir suteikia daugiau šilumos. Šilčiau, žinoma, su dvigubom plonom, bet darbo… Žodžiu, grynos vilnos išsižadėjau tik kojinėse, pirštinės turi būti vilnonės. Labai nustebau sužinojusi, kad šiaurėje žvejai susišlapina savo vilnones pirštines jūroje, išgręžia ir tik tuomet maunasi ir niekada nenušąla rankų. Pasirodo, vilna turi tokią unikalią savybę sušlapus išsaugoti šilumą savyje, lyg ją „užrakinti“. Imdavau iki šiol tik naminę vilną , manydama, kad joje bus geriausiai išsaugotos visos puikiausios vilnos savybės. Nespjaunu ir dabar į ją, bet nutariau praplėsti patyrimo ribas ir pirmą kartą numezgiau pirštines iš fabrikinės vilnos. Konkrečiai – Berlaine (Bergere de France), 100% vilnonio siūlo.

Herringbone Mittens with Poms

Niekada dar megzdama pirštines nejaučiau tokio kaifo. Naminis siūlas dažnai būna nelygus, na, daugelis jį žinom 🙂 O ši vilna, idealiai lygiai suverpta, mezgant gula į idealiai lygias akutes maksimaliai išryškindama raštą. Tikiuosi, Daiva, praeitais metais mezgusi iš šio siūlo pirštines savo draugui, man pritars…:)

Herringbone Mittens with Poms
Modelis: Herringbone Mittens with Poms, siūlai: Berlaine

Herringbone Mittens with Poms

Ar reikia pridurti, kad pirštinės iš tokios storo siūlo gana greitai nusimezga ir yra puiki dovana;)? Sau pačiam taip pat…{jcomments on}

Item added to cart.
0 items - 0,00