Atjausdama gedinčius kaimynus, įdedu nuorodą į vieną liūdną projektą.{jcomments on}
Archyvas 2010
Rausvas Gabrielės kovas
Gabrielė pabaigė savo kovo mėnesio kojines. Galiu tik dantim kaukšėt iš pavydo, kokios jos gražios ir piktybiškai džiaugtis, kad jau balandis, ne aš viena atsilikau (tiksliau, jau tik viena – atsilieku – nes savo kovo kojines dar tik mezgu…:)).

Siūlai: Regia Silk
Prie Gabrielės nuotraukos ir jos tekstas:
NEVAIKIŠKOS kojinės
Kai mezgiau šitas kojines, manęs visi kažkodėl vis klausinėjo, ar jos bus mažam vaikučiui. Tai visiems nesusipratėliams skelbiu trumpai ir aiškiai: šitos kojinės ne vaikiškos, jos kičinės – šilkinės, rūžavos ir su kvarbatkėlėmis. Būtinai nueisiu su jomis į sporto klubą, kur drabužinėje net ir nepažįstami žmonės išpučia akis, pamatę mano neįtikėtinų kojinių kolekciją, bet labiausiai jas įsivaizduoju vasarą, prie pastelinių spalvų bridžų.
O paties mezgimo proceso atžvilgiu labai savimi didžiuojuosi už drąsą improvizuoti. Šitų kojinių modelio aprašymas buvo, pirma, pritaikytas daug storesniems siūlams, antra, be galo painus ir smulkmeniškas. Iš pradžių mėginau stropiai laikytis visos tos aritmetikos, bet galiausiai tiesiog a) atsibodo; b) neliko atliekamų minčių, mat gyvenimo metas toks, kad mezgimas darosi reikalingas vien visiškai bukam užsimiršimui, o ne proto mankštai. Tuomet pradėjau megzti taip, kaip man atrodė. Ir žiū – ėmiau ir numezgiau. Na, buvo pora vietų, kur tie visi skaičiukai kažkaip nesuėjo, na ir kas? Negi dabar kas nors pastebės? Nuo pat kulno nustojau skaityti aprašymą – ir vis tiek numezgiau gražias ir, pripažinkite, pakankamai įmantrias kojines. Reiškia, arba turiu genialių analitinio ir loginio mąstymo sugebėjimų, arba tiesiog moku megzti. Tuo ir džiaugiuosi.{jcomments on}
Lietuviškos riešinės ir…Japonija
Ar galit patikėti tokiu vaizdu? Iš knygos iššokusi riešinė?…:)

Ne, ši tobulybė – naujas Aldonos Puteikienės kūrinys. Kopija pavadinti man liežuvis neapsiverčia (pirštai nejuda), pati mačiau pradžią, kaip buvo įsijaučiama į nuotaiką, stilių, pritaikomi siūlai ir karoliukai. Ir štai toks nuostabus rezultatas…
Kita pora – jos pačios sukomponuota iš įvairių šaltinių – labai puošni, nuotrauka neatspindi viso gražumo.

Šios riešinės – taip pat labai gražus vienodos spalvos siūlų ir karoliukų derinys: skiriasi tik faktūros, alpakos siūlas pūkuotas su blizgiu stiklu. Labai subtilu.

Dar numatytos kelios poros, kurių aš labai laukiu. Nes ponios Aldonos darbai – vieni iš tų, kurie mane pačią įkvepia ir uždega. Ji taip subtiliai jaučia stilių, spalvas, raštus ir mezga daiktus, nuo kurių mūsų pasaulis tampa gražesnis (=geresnis). Ir mano darbas tokiais momentais man už medų saldesnis – už tai ypač ačiū!{jcomments on}
Jurgio šalikas
Nuo mezgimo mašinos nuimtas pirmas mūsų, pardon, Jurgio, mezginys: šalikas tėčiui gimtadienio proga.

Jis pasirinko vienspalvius 4 gijų kojininius siūlus ir dryžavo savo nuožiūra. Šalikas dvipusis, su iškelta akimi viename šone ir vos matoma siūle kitame. Galai palikti atviri ir labai gražiai užsirietę. Tėtis labai patenkintas, Jurgis taip pat. Ir aš: man labai patinka Jurgio darbas ir…laisva mašina! Gaila tik, aš – ne…{jcomments on}