Archyvas 2010

44 pora vadinasi “I ♥ Prada”. Kodėl? Žr. čia.

Modelis: Eunny Jang „Entrelac socks“

Ką domina priešistorė, virtuvė, užkulisiai ir kiti nevieši dalykai, prašom, viešinu:

{jcomments on}

Daugeliui tokie mieli mediniai virbalai tampa nebe tokie mieli, kai numetęs mezginį, kur mezgei, grįžęs ant jo prisėdi… Arba palieki prieinamą šunims ir kitiems gyvūnams. Arba mezgi ne tik namie, o nori nusivežti su savimi važiuodamas atostogauti, pamegzti kelionėje ar… į mezgimo klubą po darbo. Mediniai virbalai – tobulai saugi versija lėktuvams (su sąlyga…kad jie taip pat saugiai laikomi). Labai mėgstu rankinėje nešiotis kokią nesudėtingą kojinę mezginį, jei reiktų kur palaukti ir smagiai galėčiau tą laiką praleisti (tuomet laukimo kaip neigiamo dalyko išvis nelieka!). Tam naudoju metalinius virbalus, nes tas mezginys mato ir šilto ir šalto, dažnai būna mėtomas, spaudžiamas kitų daiktų. Pamenu, kaip prieš pat atiduodama į bagažą lagaminą pasikeičiau metalinius virbalus į medinius mezgimui lėktuve – rankinė staiga pavirto krepšeliu su šviežiais kiaušiniais. Bandžiau žvilgsniu užmušti oro uosto saugos darbuotoją, kai jis bandė savaip perkomponuoti mano kuo atsargiausiai į dėžę įdėtą švarkelį su rankine.
Po tokios ilgos įžangos – Joanos išradimas:  

Iš dantų šepetėlio dėklo padaryta virbalų saugykla.
Viename gale ji padarė skylę, pro kurią išlenda valas su ant jo uždėtu mezginiu. Paralono gabalėlis prispaudžia ir stabilizuoja virbalus, neleisdamas jiems išslysti pro skylę lauk, o guma tvirtai laiko dantų šepetėlio dėklą, neleisdama jam atsidaryti.

Nėra dar pas mus pirkti (o aš nerandu meistro, kuris darytų pardavimui) specialių dėklų mezginiui nešiotis, bet pasaulyje tuščios vietos nebūna: vietoj gatavų pirkinių atsiranda genialūs sugalvojimai. 
O kaip saugote virbalus Jūs?{jcomments on}

Ką matau? Purviną pilkai melsvą peizažą aplinkui su tirpstančio sniego skylutėm… Kojinės vadinasi “Paskutinė žiemos diena”. Tikiuosi, tai yra šiandien.

Modelis: Nicole Okun “Holes in my socks”

Bederinant spalvas (iš tos pačios krūvos:)),

atsitiko labai įdomus dalykas: gimė nauja kojinė. (Pamenat tą pasaką, kai vargšas pasiskolino iš turtuolio puodą, paskui grąžino du, paaiškinęs, jog didysis pagimdė. Tiesa, paskui taip pat sėkmingai didysis mirė…) Sunku dar tą pavadinti kojine, dar tik daigelis, užuomazga, užuomina:

Tai tie keli kamuoliukai dešinėje, porai kojinių neužteks, prie jų gal prisišlies tie kairėje, dar nežinia, gal dar kas. Kojinės bus vasarinės, nes derinys man asocijuojasi su šalta  vėjuota diena pajūry. Aukštas dangus ir saulė, skaidriai liūdna. Nežinau dar nei rašto, tik vardą: “Truputis saulės šaltame vandeny”. Atsiprašau F.Sagan už plagiatą, ginkdie nesisavinu autorystės, tiesiog toks yra tų būsimų kojinių vardas. Man ne kartą yra tekę sužinoti dar negimusių vaikų vardus, bet niekada – kojinių. Malonus siurprizas.{jcomments on}

Nuo mezgimo mašinos nuimtas pirmas mūsų, pardon, Jurgio, mezginys: šalikas tėčiui gimtadienio proga.

Jis pasirinko vienspalvius 4 gijų kojininius siūlus ir dryžavo savo nuožiūra. Šalikas dvipusis, su iškelta akimi viename šone ir vos matoma siūle kitame. Galai palikti atviri ir labai gražiai užsirietę. Tėtis labai patenkintas, Jurgis taip pat. Ir aš: man labai patinka Jurgio darbas ir…laisva mašina! Gaila tik, aš – ne…{jcomments on}