Archyvas 2010

Voverės nėra mėgztamos mezgėjų ar verpėjų kaimynės. Nes yra plėšrios vagilės. Tiesa, labai gražios. Kai gyvena atokiau nuo jūsų namo, kurio kiemelyje jūs paliekat ką tik išdažytą vilną pradžiūti prieš verpimą. Ar patiestą ant žolės ką tik išskalbtą kepuraitę, kad gražiau sugultų akys ir pasitaisytų forma. Akylos plėšikės nieko tokio pro akis nepraleidžia ir jums ramiai atsipūtus po šaunaus darbo įsirengia sau žiemai namelius su „hand made“ tekstile, jo sienas apkamšydamos unikaliu dizainerio dažytu apšiltinimu. Na, jūs užtai gaunat puikią progą pradėti naują projektą.

Modelis – Nathaniel, siūlai – Escimo 7

Ši jauki voveraitė visai nepavojinga. Ji mielai įsikurs ant jūsų sofos ir džiugins pavargusią nugarą bei akis. Ir ji visai neplėšri! Jei neskaičiuosim jos surytų beveik 5 kamuoliukų plytų spalvos „Escimo“ siūlų. Smulkmena…{jcomments on}

+

=

=

Detalus aprašymas. Imam vieną kamuoliuką pirmųjų kojinių siūlų (Delight 12) ir vieną kamuoliuką antrųjų (Delight 01), mezgam kojines keisdami abu kamuoliukus kas eilutę ir gėrimės alchemijos rezultatais.

Pirmapradžiai variantai megzti Gintarės, juos abu sumaišė Rūta Juzėnienė.{jcomments on}

Visai neretai ką sugundau, parodydama kokį naujai atrastą modelį, įdomią knygą. Kartais pavyksta ir įpiršti kokią savo idėją, kuri degina iš vidaus, o realizuoti nėr jokių galimybių. Kitas padaro ką gražaus ir gyvent lengviau pasidaro, naujoms idėjoms vietos atsiranda.

Nebepamenu tikslių šios pelerinos gimimo aplinkybių, nes siūlai ir virbalai jai buvo perkami parduotuvės gimtadienio metu, o tai buvo įtempta diena!
Pamenu, kad Inga norėjo kažko šilto, nedidelio, lyg bolero. Ir tikrai tai buvau aš, kuri turėjo jai pakišti šitą knygą – S.Dahlas „Scottish Inspirations“.

Ingos Dirvonskytės megzta pelerina. Modelis – Tie shrug iš S.Dahlas knygos „Scottish Inspirations“. Siūlai – Ecologico Camel 110

 

Ta nedidelė pelerina gimė per 1 sekundę (=per 2 dienas), net dvigubi švediško stulpelio intarpai nesulėtino proceso. Kurį laiką apie ją tik pasakojimus girdėjau, kokia miela, šilta, jauki… O Inga atrado dar vieną jos nešiojimo būdą – ant kaklo kaip šaliką. Tik vakar pamačiau realybėje, pafotografavau ir supratau, kad į savo pačios paspęstus spąstus papuoliau. Na, graži ta knyga, seniai ją turiu ir net kiek primiršus buvau, bet kokiu atveju nieko man iš jos nereikėjo, o dabar vis ratais einu apie ją (ji jau iš lentynos permigravo ant mano darbo stalo), o akys laksto po siūlų lentynas…ko? Tinkamų siūlų ieškodamos. Ar mažai nebaigtų mezginių ir nerealizuotų idėjų turiu?!!!

{jcomments on}

Piršdama liną rudenį turėjau tokį slaptą tikslą. Daugelis madų namų pačiame žiemos įkarštyje išleidžia kruizines kolekcijas: maudimukus, plonytes sukneles, šortukus ir basutes… tiems, kas bėga nuo sniego ir šalčio ten, kur šilta ir palmės. Tai galvojau, jei kas užkibs ant lininio kabliuko, bus galima tokią kolekciją parodyti „Mezgimo zonos“ dienoraštyje. Liną pirko ir perka, negaliu skųstis, bet kad kas ką numegztų ar parodytų… Vienintelis man žinomas šiuo metu lininis mezginys yra mezgamas Anos Taline, kiti į artėjančius šalčius nespjaudo ir energingai ruošia naujų kepurių, pirštinių, kojinių ir megztinių kolekcijas. Su nedidele išimtimi. Tos išimties žiema neaplenks, bet spalio mėnesį Daiva planavo vykti ten, kur šilta ir palmės – į Izraelį, todėl lininė palaidinė buvo mezgama tikslingai. Nežinau, ar labai džiaugsmingai, pavadino savo kūrinį iškalbingai „autostrada“. Visi ketvirtadieniais susidomėję sekė Daivos progresą  ir dabar galim pasidžiaugti rezultatu:

Daivos Jakštienės megzta lininė palaidinė, nuotrauka ir laiškas.

„Bliuskutę baiginėjau Izraelyje. Mezgiau vakarais, tuo sukeldama kelionės draugų susižavėjimą ir pavydą :). Per dieną nusivarydavom taip, kad vakare nieko kito nepakeldavau, tik virbalus. Retais atvejais – dar stiklą-kitą vyno 🙂

Tiesą sakant, dauguma į mano ryžtą užbaigti žiūrėjo skeptiškai, tik ne aš.

Įpusėjus kelionei, bliuskutė buvo baigta! Kaip pridera, aš ją sudrėkinau, patampiau, o paskui ir apsivilkau. Būtent tą dieną, kai važiavom į Judėjos dykumą.

Autobuse buvau sutikta su ovacijomis ir pagyrimais, kad labai gražiai atrodau. Bet tai, kaip aš pati jaučiausi, buvo nepalyginamai daugiau: linas maloniai gludo prie kūno, vėsino, o svarbiausia – visai nedrėko nuo prakaito. T.y. pastarasis per jį išgaruodavo kaip nė nebuvęs. Tuo metu, kai kiti vaikščiojo permirkusiomis medvilninėmis maikėmis, aš mėgavausi sausutėliu vėsiu linu. Neįtikėtinas jausmas prie 37 laipsnių karščio…

Dar supratau, ką reiškia siūlas “su charakteriu”: palaidinė krinta taip, kaip nori, o ne taip, kaip aš ją tampiau. Bet vistiek gerai – tarsi savaime atrasdama, koks kritimas mane puošia 🙂 Patinka siūlo ir mezginio tvirtumas. Dar patinka labai paprastas modelis pagal super paprastą schemą. Žodžiu, absoliučiaiviskasžiauriapatinka :).“{jcomments on}